Dėl didžiulio mirtingumo buvęs ministras Aurelijus Veryga su dabartiniu ministru Arūnu Dulkys kaltę verčia vienas kitam.
Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje medikai gelbėja gyvybes žmonių, sergančių širdies kraujagyslių ligomis, nuo kurių šalyje miršta daugiausiai žmonių. O per pandemiją ypač sunkios būklės ligonių jose yra dar daugiau. Vieną penkiasdešimtmetį vyrą po miokardo infarkto medikai prieš porą savaičių operavo. Tačiau šis atsisakė reabilitacijos, grįžo namo ir mirė.
„Nepanoro tęsti gydymo reabilitacijoje, grįžo į namus ir žuvo. Tikėtina, kad po neseniai atlikto stentavimo mirtis susijusi su stento tromboze, reinfarktu. Labai gaila, šito būtų galima išvengti, jei būtų laikęsis rekomendacijų, vartojęs vaistus“, – pasakoja Kauno klinikų medikė Olivija Gustienė.
Antrieji pandemijos metai sukėlė itin didžiulį mirštamumą. Nuo metų pradžios iki gruodžio vidurio šalyje jau mirė beveik nei 44,5 tūkst. žmonių. Šiemet jau mirė daugiau žmonių nei per visus praėjusius metus, mirtingumo rodiklis 17 proc. didesnis. Ir jei tokia tendencija išsilaikys ir per likusias savaites, šie metai gali būti mirtingiausi nuo pat 1960-ųjų, kai Lietuvoje skaičiuojama tokia statistika.
„Didžiausi mirčių skaičiai. Turim 2 pikus per metus, kai pernai buvo vienas“, – atskleidžia higienos instituto atstovė Rūta Ustinavičienė.
„Mirtingumas toliau auga, turim daugiau mirčių nei praeitais metais“, – tikina Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto ekspertas Gediminas Černiauskas.
Žmonės skundžiasi, kad sunku per pandemiją pas gydytojus pakliūti, o kiti dar ir bijo medicinos įstaigose viruso:
„Sunku pas daktarus pakliūti, gal ir depresijos žmonėms, geriau namie numirti negu ligoninėje.“
„Dabar pas gydytoją patekti problema. Daug tokių dalykų, bijo užsikrėsti ligoninėje, tokių problemų pilna.“
„Nesiskiepija, o paskui patys rėkia, kad niekas nepadeda. Nesikreipia pas gydytojus, užleidžia ligas. Tai pagrindinis dalykas yra.“
„Nesiskiepija, taip galvoju, reikia pasitikėti medicina ir skiepytis.“
„Mažai skiepijasi ir mažai kas patenka pas gydytojus, suvaržyta, pandemija trukdo. Yra pagyvenusių žmonių, neleidžia artimieji. Pasitaria nesiskiepyti.“
„Kada pasibaigs ta korona? Nežinot? Ar praeis 100 metų dar ar ne?“
Šiemet visi mėnesiai mirštamumu lenkia pernykščius ir taip susidaro liūdnas metinis rezultatas. Štai ir lapkritį mirė pustrečio šimto žmonių daugiau nei prieš metus. Didžiausias mirtį nešančias ligas per pandemiją papildė dar ir koronavirusas.
„Pirmoje vietoje širdies-kraujagyslių ligos. COVID vieta rikiuotėje rugsėjį buvo trečioje vietoje, spalį jau antroje vietoje. Trečioje vietoje piktybiniai navikai, ketvirtoje virškinimo sistemos ligos, penktoje – išorinės mirties priežastys“, – teigia R. Ustinavičienė.
O buvęs ir dabartinis sveikatos apsaugos ministrai ginčijasi, kuris labiau kaltas dėl didžiulio mirtingumo Lietuvoje.
„Ministerija pasako, skiepykit ir palieka likimo valiai. Liūdesys visuotinis, ministras nesusigaudo, jį duomenys nustebina, kaip vaiką naują žaislą radus. Jis nesusigaudo, ką daryti“, – rėžia Aurelijus Veryga.
O Arūnas Dulkys atkerta: „Linkiu opozicijai atsiversti senesnius duomenis, kodėl Lietuvoje gydymo priemonėmis mirtingumo rodiklis buvo blogiausias ES.“
Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto ekspertai skaičiuoja, kad įvertinus žmogaus gyvybės kainą, dėl perteklinių, anot jų, 9 tūkstančių žmonių mirčių Lietuva šiemet patyrė 4 su puse milijardo eurų nuostolį.
„Premjerė yra buvusi finansų ministrė, puikiai žino tas metodikas. Įvertinimas grubiai viena gyvybė – pusė milijono eurų. šių metų netektys nuo sausio iki lapkričio tūkstančius žmonių padauginus iš pusės milijono gauname 4 milijardų nuostolius“, – kalba G. Černiauskas.
Instituto ekspertų nuomone, daugumos perteklinių mirčių Lietuva galėtų išvengti, jei kovai su pandemija vyriausybė įsteigtų specialų padalinį, stiprintų arčiausiai žmonių esančias rajonų ligonines.