Varėnoje – iškilmingas Pasieniečių dienos minėjimas, tačiau per Baltarusijos sieną į Lietuvą ir toliau plūstant migrantams, švęsti nėra kada. Vien per pastarąją parą Lietuvos sieną neteisėtai kirto dar 15 nelegalų.
„Situacija prie Lietuvos sienos yra tikrai labai dinamiška“, – sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.
Laisvos vietos nelegaliems migrantams sparčiai senka jau ir Pabradėje įrengtame palapinių miestelyje, tad iki rugpjūčio 1-osios Švenčionių rajone, dviejų hektarų plyname lauke prie Pabradės, turėtų iškilti modulinis pabėgėlių centras.
„Šiuo metu mes dabar turime 380 vietų laisvų, taip pat planuojame modulinių namelių atsiradimą. Ten numatyta apie 800 vietų, tai dabar turime tokį rezervą“, – aiškino vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Tačiau atsipalaiduoti negalima.
„Matome, kad per savaitgalį gali būti virš 80 žmonių ir tas rezervas tirpsta labai greitai“, – įspėja R. Liubajevas.
Todėl vyriausybė jau paragino ruoštis pasienio savivaldybes – Šalčininkus, Širvintas, Ignaliną, Varėną – ir svarsto nelegalus apgyvendinti jose.
„Jei per keletą dienų atvyks didelės migrantų grupės, neišvengiamai mums teks kelti tą klausimą ir spręsti su savivaldybėmis. Mes kito pasirinkimo tikrai neturėsime“, – tęsia jis,
Tačiau nelegalių migrantų šios savivaldybės išskėstomis rankomis tikrai nelaukia.
„Pirmas dalykas – gyventojų požiūris ir nuomonė. Šiandien, aš jaučiu, ji neigiama. Tikrai visuomenė nėra tam pasiruošusi. Antras dalykas – mes tam neturime finansinių resursų. Tai pakankamai rimta priežastis. Ir ne tik resursų, bet ir nesame tam paruošę atitinkamų objektų“, – aiškino Varėnos rajono meras Algis Kašėta.
Varėniškiai patvirtina mero žodžius – nelegalų kaimynystėje nelabai nori:
„Visokių būna jų ten. Būna normalių, būna ir patys žinot, kokių ateina, ką daro. Baisu ir dėl savo vaikų, ir panašiai.“
„Man visi žmonės ir aš nebijau. Kažkodėl tai baimės nejaučiu.“
„Nežinom, kokie jų tikslai, kokiais tikslais jie pas mus eina – ar jie tik su gerais norais, ar jie ateina ir su blogais ketinimais. Čia gali visko būti.“
„Dar ko? Mes turim savo lietuvius ir tegul būna lietuviai, taip? Čia dar ir emigrantų…“
„Vis tiek kitokios šalies žmonės, svetimšaliai. Gal irgi nenorėčiau, žinokit, kad čia įsikurtų.“
Visgi Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas vardija, kur pasienio savivaldybėse nelegalūs migrantai galėtų būti apgyvendinti.
„Tai šiuo metu nenaudojamos mokymo įstaigos, t. y. mokyklos, prieglaudos namai. Tie, kurie jau kurį laiką nebenaudojami. Galėtų būti ir socialiniai būstai“, – vardija R. Liubajevas.
O Varėnos rajono meras iškelia kitas problemas: „Pas mus beveik 400 žmonių eilė – rajono gyventojų – socialiniams būstams, todėl pirmiausia man rūpi mūsų žmonių klausimai ir kaip juos greičiau spręsti.“
Nors vidaus reikalų ministrė pasienio savivaldybėse, esant reikalui, viliasi apgyvendinti apie 1000 nelegalų, Šalčininkų rajono meras sako, kad vietos jiems irgi neturi.
„Visos įstaigos šiuo metu pas mus veikiančios, mes neturime patalpų buvusių mokyklų. Mokykla arba veikianti, arba pastatas yra parduotas ir valdomas privatininkų. Taip kad šiuo metu problema yra didžiulė“, – teigė Šalčininkų raj. savivaldybės administracijos direktorius Juzef Rybak.
Be to, merai nenori, kad nelegalai įsikurtų ir, tarkim, miestelių bendrabučiuose, kuriuose yra laisvų kambarių. Anot jų, saugumo užtikrinimas – bene didžiausia problema.
„Tos vietos absoliučiai netinkamos pabėgėliams dėl to, kad tie bendrabučiai randami miestelio centuose, pačiame centre, jie neturi apsaugos režimų ir mes neturime jokių galimybių ten palaikyti nei tvarkos, nei tinkamai pasirūpinti pabėgėliais“, – teigia jis.
Antrina ir Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius: „Atvejai, kurie buvo Pabradės Užsieniečių registracijos centre, parodė, kad bendruomenė, kuri šiuo metu ten yra apsistojusi, ne visada būna draugiškai nusiteikusi, kartas nuo karto kyla riaušių grėsmė. Tai man, kaip savivaldybės vadovui, svarbiausia yra saugumo sąlygų užtikrinimas.“
Vidaus reikalų ministrė žada nelegalus priėmusioms savivaldybėms ir saugumą padėti užtikrinti, ir net papildomą finansavimą skirti. Lietuva jau kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama milijoninės finansinės paramos krizei suvaldyti.
„Ten numatyta 56 milijonai. Įeina ir sienos stebėjimo sistemos, ir apgyvendinimo centrai, ir kiti iššūkiai. Ten daug priemonių tam, kad suvaldytume migracijos procesus, nes tai ne tik Lietuvos problema, tai yra ir Europos Sąjungos problema, nes mes saugome Europos Sąjungos išorės sieną“, – sakė vidaus reikalų ministrė.
Visgi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva su nelegalais turėtų elgtis griežtai.
„Nenorime, kad formuotųsi kelias migracijos naujas, mes natūraliai apribojame jų teises, nesukuriame jokių šiltnamio sąlygų, kad jie siųstų žinutes namo, savo bendruomenėms, kaimynams, kad čia kelias ne tas, kuriuo reikia judėti, kad čia turėsim labai rimtų problemų, kad Vokietija bus miražas. Aš siūlau šitą kelią pabandyti. Aš manau, jis teisingas yra ir gali natūraliai išsispręsti šita problema“, – įsitikinęs jis.
Savo ruožtu Baltarusijos režimas gudrauja. Vakar Minskas sustabdė readmisijos sutartį su Europos Sąjunga. Mūsų užsienio reikalų ministerija aiškina, kad tai reiškia, jog Lietuvai nebeliko jokio teisinio kelio sieną kirtusius nelegalus grąžinti į Baltarusiją. Režimas taip pat sustabdė dalyvavimą Europos Sąjungos Rytų partnerystės programoje, turinčioje stiprinti Bendrijos ryšius su buvusiomis sovietinėmis kaimynėmis.
