Kitų pasakojimai atskleidžia, kad vieno reabilitacijos centro vadovė pati vartoja alkoholį ir su pacientais susitinka girta. Kai kurie pseudoreabilitacijose pabuvoję priklausomi žmonės tikina, kad jų vadovai dangstosi šventaisiais raštais, o net iškilus kokioms nors sveikatos problemoms ar skausmams tiesiog siūloma pasimelsti.
„Užduokite sau klausimą: ar reabilitacijos centras – tai vergovė, ar kelias į laisvę?“ – šį klausimą savo YouTube kanale užduoda organizacijos „Naujas gyvenimas“ įkūrėjas Marius Balčiūnas, kuris vadina savo įstaigą reabilitacija ir žada joje pagalbą priklausomiems, alkoholio ar narkotikų liūne įklimpusiems žmonėms.
O prieš metus ten gydytis važiavęs Vaidas – atsako.
„Kiti reabilitantai man iškart pasakė, kad čia vergovė. Kad ne sveikti, o dirbti turim, bent pinigų duotų, bet neduoda“, – pasakoja turintis priklausomybę 25-erių Vaidas (vardas pakeistas – aut. past.).
Į Balčiūno vadovaujamą įstaigą Vaidas pakliuvo prieš metus, kai jį su narkotikais sučiupo policija, ir jis turėjo pasirinkimą – keliauti į kalėjimą arba gydytis. Ilgai nedvejojęs, internete ėmė ieškoti reabilitacijos ir surado būtent šią, mat Balčiūnas savo organizaciją reklamuoja kaip reabilitaciją. Nors jokios licencijos ji neturi.
Vaidas pasakoja, kad jokių sveikatos specialistų – psichologų ar psichiatrų – ten nebuvo. Vietoj to, priklausomybių turintieji buvo vežami dirbti.
„Sveikimo ten visai nebuvo. Mes būdavom iki dviejų, pirmos. Pavalgai ir vėl į mišką iki kokių 17. Pjovėm medžius, nešėm. Aplink jo namus tvorą statėm. Pas kitus vežėm smėlį, dažėm namą, medžius pjovėm ir panašiai“, – pasakoja Vaidas.
Be to, Vaidas sako, kad už buvimą reabilitacijoje dar mokėjo – po 300 eurų už mėnesį. Ir esą, net mokant bei dirbant sunkius darbus, reabilitacijos vadovas neužtikrino net minimalių medicininių paslaugų.
Vaikinas pasakoja, kad jam skundžiantis dėl skausmų ir prašant daktaro ar vaistų, reabilitacijos vadovas liepdavo pasimelsti: „Ką bedarytum – visur atsižvelgia arba į Dievą, ar į pinigus. Sakau – man dantį skaudėjo. Sako – pasimelsk ir praeis.“
Ir tokių pasakojimų – ne vienas.
Mat licencijuotų, su Narkotikų, alkoholio ir tabako departamento patvirtintomis gydymo programomis, vos 13, ir ten gali glaustis iki 300 žmonių, o priklausomų asmenų – gerokai daugiau. Tad šalyje dešimtmečiais veikia nelegalios, nelicencijuotos, reabilitacijomis save vadinančios religinės pakraipos organizacijos.
Toje pačioje Balčiūno reabilitacijoje buvo ir Saulius. Jį taip pat vežė dirbti.
„Rytais reikėdavo nuo 7 ryto išvažiuoti dirbti, veždavo į statybas. Aš pats dirbau Aguonų gatvėj. Ten rimti, nauji pastatai buvo statomi, daugiabučiai. Dabartiniai namai. Ten dirbdavom 4–5 žmonės, išvežti į vieną vietą, kiti kitur būdavo išvežami. Ir jokių sutarčių, nieko“, – pasakoja buvęs reabilitacijoje Saulius.
Už priklausomųjų darbą mokėdavo „reabilitacijai“
Saulius pasakoja, kad žinojo, jog statybų kompanija, kuriai reabilitacijos vadovas nuomojo pacientus, už kiekvieno žmogaus darbą per dieną mokėjo po 50 eurų. O patiems sveikstantiems vadovas žadėjo už darbo dieną mokėti 5 eurus. Tačiau esą ir tų 5 eurų jie negaudavo.
„Atsisijodavo iškart žmonės pirmą antrą savaitę. Likdavo tik tie, kurie neturi namų, gyvena gatvėje, kurie yra invalidai, turi negalių. Nes protingas žmogus, kuris turi namus, ten nebus“, – sako Saulius.
Anot Darbo inspekcijos, pagal Užimtumo įstatymą, teikiant darbuotojų nuomos paslaugas visais atvejais turi būti sudaromos darbo sutartys. Jei jų nėra – už vieną darbuotoją juos nuomojančiai įmonei gresia bauda nuo 860 iki 3 tūkst. eurų.
„Jei už tą darbuotoją nemokami jokie mokesčiai ir jis niekur nėra deklaruotas, nėra sudaryta su juo darbo sutartis – tai šis atvejis, galima sakyti, yra išnaudojimo atvejis“, – teigia Darbo inspekcijos atstovas Gediminas Noreika.
Vaido ir Sauliaus minimos organizacijos vadovas reklamuoja savo įstaigą. Rašo, kad tai – reabilitacija. O vaizdo įrašuose savo YouTube kanale žada priklausomiems sveikimą grįsta patvirtinta programa: „Ši programa patikrinta psichologų, psichiatrų, soc. darbuotojų ir žmonių, kurie turi patirtį dirbti su priklausomais žmonėmis.“
TV3 Žinios susisiekė su šios reabilitacijos „Naujas gyvenimas“ vadovu Balčiūnu. Jis sako, kad reabilitaciją jau uždarė. Esą gavo iš Darbo inspekcijos baudą ir išvadas padarė.
„Visa tai buvo daroma ne siekiant pasinaudot žmonėmis ar pelną uždirbt, čia ne apie tai kalba. Organizacija yra didelė, kad išsilaikytų, jokių pinigų nebuvo, tai surasdavom darbelį, kad apmokėtume komunalinius“, – tikina reabilitacijos vadovas Marius Balčiūnas.
Balčiūnas sako pripažįstantis ir kad jokio rezultato vien darbu grįstas sveikimas neduoda.
„Nėra jokio rezultato, pripažįstu, kad tai nenormalu, aš priėmiau sprendimus ir to nebeliko“, – sako M. Balčiūnas.
Tik, tam, kad tą suprastų, reikėjo maždaug 10-mečio. Tiek jo reabilitacija egzistavo, kol į ten vykstančius nelegalius darbus tarnybos atkreipė dėmesį.
Kita įstaiga yra netoli Druskininkų
O kitoje nelicencijuotoje reabilitacijoje šalia Druskininkų buvęs Tomas pasakoja, kad nors ten dirbti niekas nevežė, adekvačios pagalbos priklausomiems tiesiog nebuvo, o pati vadovė, kuri pasakojo, kad įkūrė reabilitaciją, nes pačiai kažkada teko išsivaduoti iš priklausomybės – paslapčia gėrė.
„Vadovė pati vartojo alkoholį kasdien, ji tai slepia nuo visų, bet išgėrinėja, nuo jos eina kvapas. Kai ji prisigeria, su ja neįmanoma susikalbėti, ji rėkia, jai pradeda streikuoti širdis ir taip toliau. Kaip gali pasveikti žmogus, kuris pats alkoholikas arba narkomanas, kai vadovas, turintis rodyti pavyzdį, pats vaikšto girtas“, – kalba Tomas.
O štai licencijuotos sostinės reabilitacijos vadovas kunigas Kęstutis Dvareckas sako, kad su nelicencijuotų reabilitacijų problema bando kovoti jau ne vienus metus. Mat savo karčias patirtis jam papasakoja pas jį atvykę sveikti žmonės.
Anot Dvarecko, tokios reabilitacijos tiesiog naudojasi žmonių bejėgiškumu, dangstydamosi šventaisiais raštais.
„Ir tada klausimas – jei žmogus atvažiavęs reabilituotis nuo priklausomybės ligos ir, užuot gavęs psichologą, 12 žingsnių, ar dar ką nors, gauna kuvaldą į rankas, ir sako, kad tai tavo reabilitacija, klausimas – ar jis pasveiks? Tos bendruomenės rašo pažymas ir teisėsaugai, teismams charakteristikas ir kartais praeina. Tada galvoji – kas čia dabar darosi. Institucijos nelabai atskiria, kas yra, tai stiprus klaidinimas“, – tvirtina „Aš esu“ vadovas Kęstutis Dvareckas.
Dvareckas sako, kad tam, jog padėtum sergantiems žmonėms reikia kompetencijų, specialistų, sveikimo programų. Tad esą nesąžininga žmogui pažadėti pagalbą, suteikti viltį, o po to vietoj to vežti jį dirbti.
„Man, kas liūdna, kaip pačiam sveikstančiam žmogui, kad tie žmonės praranda laiką ir šansą. Nes kas susidūrė su priklausomybe – puikiai žino, kad ta motyvacija visad svyruojanti ir kada kitas šansas – ar bus, ar išgyvens žmogus iki kito lango, kai susivoks, praregės ir sutiks priimt pagalbą – pakankamai daug nežinomųjų“, – sako K. Dvareckas.
Kad priklausomybių gydymas labai kruopštus, kompetencijų reikalaujantis procesas sako ir daugelį metų su priklausomais žmonėmis dirbantis psichiatras Darius Diržys.
„Šito atveju net nereikėtų taikyti žodžio gydymas. Tai buvo aktualu prieš 20 metų, kai kas įsivaizdavo, kad tie žmonės, kurie yra priklausomi, juos galima buvo rišti prie radiatorių, vežti į kažkokią dykumą ir tos vadinamosios gydymo metodikos – tai didžiulis klausimas“, – teigia D. Diržys.
Anot Socialinių paslaugų priežiūros departamento direktoriaus Alvydo Masiulio, departamente šiuo metu vykdomos 4 administracinės teisenos dėl nelegalių reabilitacijų veiklos.
