Dažniausiai du, tris kartus dažniau nei kitais skiepais gyventojai skundžiasi „AstraZeneca“ skiepu, tiesa, tokių buvo vos 13 žmonių iš tūkstančio paskiepytų.
Visos nepageidaujamos reakcijos žmonėms praėjo per keletą dienų. Tiesa, specialistai akcentuoja, kad visos patvirtintos vakcinos saugios, dėl to ragina drąsiai skiepytis, taip kaip tai padarė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Neseniai 65-ąjį gimtadienį atšventusi prezidentė D. Grybauskaitė sulaukė kvietimo pasiskiepyti ir apsilankyti Santaros klinikų Šeimos medicinos centre: „Visai nepajutau. Labai gerai, ačiū labai, taip laukiau ir taip apsidžiaugiau, kad pakvietėt. Tai labai gerai visiems skiepytis.“
D. Grybauskaitė feisbuke rašo, kad COVID-19 skiepais pasitiki. Ir akcentuoja, kad saugoti save ir kitus yra moralinė pareiga.
Gyventojų vakcinacija tęsiasi ir Šiaulių centro poliklinikoje. Žmonės, kurie nuo COVID-19 skiepijami antrąja doze, aiškina, kad po pirmojo apsilankymo poliklinikoje stipraus šalutinio poveikio nejautė.
„Po pirmo skiepo visiškai nieko nejutau. Tik naktį norėjau apsiversti ant kito šono, tai pajutau gumbelį tokį nedidelį. Ir viskas, daugiau nieko.“
„Jokių šalutinių. Nieko.“
„Gerai, labai gerai. Tik truputį skaudėjo ranką ir viskas.“
Lietuvoje bent pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę gavo beveik 190 tūkstančių, beveik 7 procentai gyventojų. Tai reiškia, kad vienas iš 15 žmonių šalyje buvo paskiepytas. Vakcinavimas aktyviausiai vyksta darbo dienomis.
Pirmadienį, antradienį, trečiadienį vidutiniškai per dieną paskiepyti pavyko po 8200 gyventojų. Žmonės apie nepageidaujamas reakcijas po skiepo praneša retai. Vaistų kontrolės tarnyba atvejų, kai po vakcinacijos žmonės jautė skausmą, nuovargį, karščiavimą, per du mėnesius priskaičiavo daugiau nei tūkstantį.
„Užregistravome 1201 pranešimą apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas“, – sako Vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis.
Palygino visas tris nuo COVID-19 naudojamas vakcinas
Pirmą kartą galima palyginti visas tris šiuo metu naudojamas vakcinas. „Pfizer/BioNTech“ vakcinos nepageidaujamą reakciją pastebi mažiausiai žmonių, vaistų kontrolė užregistravo beveik 4 atvejus tūkstančiui skiepų.
Šiek tiek dažniau gyventojai skundžiasi „Moderna“ vakcina. Iš 1000 skiepų fiksuojami 5 atvejai su šalutiniu poveikiu. Daugiausiai nepageidaujamų reakcijų siejama su „AstraZeneca“, kuria skundžiasi 13 iš 1000 skiepytųjų.
„Pranešimų iš „AstraZeneca“ vakcinuotų asmenų gavome ženkliai daugiau, tam darome kelias prielaidas. Didesnės ir stipresnės po „AstraZeneca“ vakcinos būtent po pirmos dozės yra patiriamos. Kitos dvi vakcinos, ten daugiausiai nepageidaujamų reakcijų po antrosios dozės“, – pasakoja G. Andrulionis.
Vaistų kontrolė taip pat pastebi, kad „AstraZeneca“ nepageidaujamą poveikį dažniau pastebi jaunesni gyventojai.
„Pranešinėjo aktyviausiai jauni, darbingi žmonės, nuo trisdešimties iki 50 metų. Šie žmonės jauni, teikia žymiai daugiau pranešimų, tai yra socialinis aktyvumas, kompiuterinis raštingumas. Galbūt jiems stipriau pasireiškia kai kurios nepageidaujamos reakcijos“, – teigia vaistų kontrolės tarnybos atstovė Rugilė Pilvinienė.
Tiesa, „AstraZeneca“ vakcina turi savų pranašumų. Anot Vaistų kontrolės tarnybos, nėra duomenų, kad ja pasiskiepijus galima sulaukti ypatingai pavojingų reakcijų: anafilaksijos ar nervų sistemos sutrikimų. To negalima pasakyti apie „Pfizer/ BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinų gavėjus.
„Moderna“ ir „Comirnaty“ vakcinoms naudojamas toks specifinis gamybos procesas. Polietilenglikolis vartojimas gamybos etape. Kai kurie žmonės turi neidentifikuotą padidėjusį jautrumą polietilenglikoliui ir gali jautriai sureaguoti į tokių vaistų vartojimą“, – kalbėjo R. Pilvinienė.
Nepaisant labai išskirtinių atvejų, visos Europos Sąjungoje patvirtintos vakcinos yra saugios. Galimos reakcijos: skausmas infekcijos vietoje, nuovargis, karščiavimas, raumenų skausmas ženklas, kad vakcina veikia.
„Mano bičiulis Jungtinėje Karalystėje dalyvavo vakcinos bandyme ir jis nežinojo, ką jis gavo, ar jis gavo placebo, ar gavo skiepą. Ir kai po antro dūrio pas jį pakilo temperatūra, jis apsidžiaugė ir sako: „valio.“ Aš gavau skiepą. Vieniems nėra jokių nepageidaujamų reiškinių, kitiems paskausta dūrio vietą, o dar kiti kelias dienas gali būti nedarbingi“, – sako užkrečiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas.
Tuo metu Kauno klinikos gilinasi į Lietuvoje aptinkamą, sparčiau plintančią britišką COVID-19 mutaciją. Ištyrus 167 mėginius, paaiškėjo, kad viename iš 8 mėginių randama britiškoji atmaina. Negana to, tarp apskričių situacija smarkiai skiriasi. Dalyje regionų mutacijos mokslininkai dar neranda, tačiau Marijampolės apskrityje britiškos mutacijos aptinkama daugiau nei įprasto koronaviruso.
Vyriausybė šiuo metu diskutuoja su savivaldybėmis, kaip reikėtų vertinti skirtingus sergamumo rodiklius, kuriuose savivaldybės karantino ribojimai galėtų laisvėti greičiau.
„Labiausiai kalba eitų apie šiaurės ir vakarų Lietuvą, ir kalba ėjo apie švietimo, kultūros sritis“, – pasakoja Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
„Numeris vienas prioritetas yra švietimas“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Vakcinuotų asmenų grupėje vasarį registruotos dvi mirtys, tačiau jos nesiejamos su skiepais. Abu mirusieji senyvo amžiaus, turėjo gretutinių ligų. Antrasis 86-erių gyventojas mirė Klaipėdos rajone penktadienio popietę, praėjus trims paroms po skiepo.
