Jie taikosi ir į kitus po vandeniu einančius kabelius ir į ant žemės esančius energetikos objektus.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Antradienį prokuratūros pagaliau paviešinta žinia apie bandymą surengti teroro aktą prieš Šiauliuose veikiančią įmonę, nors ir skambi, tačiau tik viena iš daugelio, pastaruoju metu.
Įvairūs išpuoliai, sietini su rusų vykdomu hibridiniu karu, prasidėjo jau nuo metų pradžios, kai dažais buvo aplietas partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklas. Vėliau sekė bandymas padegti „IKEA“ parduotuvę Vilniuje, buvo užpultas ir rusų opozicionierius Leonidas Volkovas, į Vakarų Europą iš Lietuvos siųsti savaime užsidegantys siuntiniai, turėję sukelti lėktuvų katastrofas. Galiausiai, vos prieš kelias dienas, nutrauktas povandeninis jūroje esantis kabelis.
„Ta dviejų lygmenų agresija, jinai, man atrodo, dabar įgauna pagreitį, ir kol kas nėra ženklų, kad jinai silpnėtų“, – sako laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Valdžia išpuolius nuslėpė
Dar prieš porą savaičių, kalbėdamas apie užsidegančių siuntų lėktuvuose istoriją, prezidento patarėjas pareiškė, kad įvairių sabotažo išpuolių buvo ir daugiau, tik tarnybos ir valdžia juos nuo visuomenės nuslėpė.
„Šis įvykis ir kiti įvykiai, apie kai kuriuos yra viešai nepaskelbta, buvo stipri priežastis Lietuvai kelti klausimą dėl Rusijos nekonvencinių, kinetinių operacijų, vykdomų prieš Baltijos šalis, Europos ir NATO šalis“, – anksčiau kalbėjo prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
TV3 Žinios kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą su klausimu, kiek per pastaruosius keletą metų Lietuvoje buvo įvykdyta sabotažo ar teroro aktų, ar bandymų juos vykdyti.
„Ikiteisminius tyrimus dėl tokio pobūdžio veikų Lietuvoje atlieka teisėsauga – policija ir prokuratūra – kurios turi išskirtinę diskreciją teikti informaciją ir komentarus apie juos. Detalesnė informacija neteikiama, kad nebūtų pakenkta atliekamų žvalgybinių ir ikiteisminių tyrimų sėkmei“, – atsako Valstybės saugumo departamentas.
TV3 žinios kreipėsi ir į prokuratūrą su klausimu, kiek vykdoma ikiteisminių tyrimų dėl teroro, ar sabotažo aktų, tačiau prokuratūra nuo visuomenės tokią informaciją slepia. Generalinė prokurorė jau ne kartą yra sakiusi, kad informuoti Lietuvos gyventojus, kas vyksta Lietuvoje – ne prioritetinis reikalas.
„Mūsų tikslas – ne tik papasakoti, mūsų tikslas ir atskleisti nusikalstamą veiką ir ją užkardyti, sekančias nusikalstamas kitas veikas“, – komentuoja generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Sistemos nesugriaus
Tad kiek iš tikrųjų Rusija ar kiti teroristai Lietuvoje rengia sabotažo ir kitokių išpuolių – nuo Lietuvos gyventojų valdžia ir prokuratūra slepia. Neatskleidžia net išpuolių masto.
„Na, tikrai tokių dalykų aš jums neatskleisiu, skaičių kažkokių, kažkokių dažnumų, matyt, taip, tokie įvykiai vyksta, bet noriu patikinti, kad maksimalus dėmesys iš mūsų institucijų yra“, – kalba laikinoji vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Na, yra metodai, yra kiti dalykai, kurių bet kokia informacija apie vieną ar kitą atveji gali išviešinti kokį nors metodą, tyrimą gali sulėtinti, pakenkti. Nebūtinai kita pusė viską žino“, – tikina Laurynas Kasčiūnas.
Interneto kabelis iš Švedijos į Lietuvą buvo nutrauktas, bet Baltijos dugnu eina ir dešimtys kitų telekomunikacijų kabelių. Bet vienas laidas ypatingas ir skirtas elektrai – tai „Nordbalt“ jungtis su Švedija, kainavusi virš pusės milijardo eurų.
„Aišku, turbūt, „NordBalt“ kaip viena jungtis nėra tokia, kad su ja kažkas atsitikus, visa Lietuva sugrius. Ne, nesugrius, turime ir vidaus gamybą pakankamai stiprią, turime jungtį su Lenkija, yra 2 „EstLink“ su Suomija, tai sistema pakankamai stabili. Ir vieno kabelio išvedimas iš rikiuotės tikrai sistemos nesugriaus“, – tikina laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys.
Tikslas – panika ir sumaištis
Įvairios elektros pastotės – taip pat potencialūs taikiniai. Jų yra visoje Lietuvoje. Svarbios ir jungtys su vakarų valstybėmis. Per šalį driekiasi ir dujų vamzdynai, aiškiai žinoma, ir kur yra dujų stotys, bet į juos taikytis rusai gali nenorėti, nes tais vamzdynais dujos teka ir į Kaliningradą.
Potencialūs taikiniai gali būti ir įvairūs sandėliai, ar privačios įmonės. Tikslas – kelti paniką ir sumaištį visuomenėje.
„Įmonės, kurios gamina gynybai reikalingus daiktus, įmonės, kurių produkcija keliauja į Ukrainą, yra pirmame rate, kurios turėtų labiau žiūrėti savo saugumą, pirmiausia fizinį saugumą, turėti apsaugą tam tikrą ir panašiai“, – teigia laikinasis krašto apsaugos ministras Kasčiūnas.
Būtent dėl tokio vakarų požiūrio kol kas tik ir skamba kalbos apie atkirtį Kremliui dėl tokių išpuolių. Bet kalbos tik ir lieka kalbomis, apie rimtesnį atsaką kol kas nesigirdi.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
