Istorikų vertinimu, Konstitucijos šimtmetis yra vertas auksinės monetos, mat 1922-aisiais priėmus Konstituciją, buvo galutinai sukurta moderni Lietuvos valstybė.
Konstitucinio Teismo koridoriuje stovi stalelis su dėžutės su monetomis, jos įpakuotos į permatomą plastikinį dėklą. Žmonės spėlioja, kas ten. Konstitucinio Teismo pirmininkė juokauja: „Turbūt ir aš pati savo aprangą prisiderinau prie šitos auksinės monetos spalvos.“
Moneta nesveria nė aštuonių gramų – ji visai mažytė, bet išskirtinė, aukščiausios prabos aukso, išskirtinei progai – Lietuvos valstybės Konstitucijos šimtmečiui.
Lietuvos bankas aukso monetas išleidžia ne taip jau ir dažnai. Nuo 1993-ųjų Lietuvos bankas, įskaitant šiandien pristatomą monetą, išleido 139 kolekcines litų ar eurų monetas, iš kurių tik 20 yra auksinės. Būtent ši – jubiliejinė, dvidešimtoji. Tokių nukaldinta trys tūkstančiai. Monetos nominalas vertinamas 50 eurų, tačiau norintieji ją įsigyti turės pakloti dešimt kartų didesnę sumą – 530 eurų.
„Jos reverse – simbolių kalba perteikiami Lietuvos Valstybės Konstitucijoje įtvirtinti demokratiniai valstybės kūrimo principai“, – kalba Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Monetą kūręs dailininkas Egidijus Rapolis nurodo: tie principai kiekvienam gali būti skirtingi. Konstitucinio Teismo pirmininkė turi savo versiją.
„Tai yra nepriklausomybė, respublika ir demokratija. Tai yra trys pamatinės konstitucinės vertybės, ir aš manau, kad jos šituose trijose detalėse monetoje labai gerai ir atspindėtos“, – tvirtina Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė.
„Kitoje monetos pusėje tie simboliai tarsi skyla į daugybę struktūrinių dalelių, iš kurių susideda mūsų valstybės herbo pagrindinis simbolis – Vytis“, – pasakoja G. Šimkus.
Kaip vertina monetą istorikas?
„Atrodo moderniai kaip ir pati Konstitucija atrodo moderni, nes tai yra tikrai to meto modernus produktas“, – aiškina istorikas Saulius Kaubrys.
Tyrėjų vertinimu, 1922-ųjų rugpjūčio 1-ąją Steigiamojo Seimo priimta Konstitucija yra itin svarbus dokumentas… „…su kuriuo mes galime sakyti, kad buvo baigtas Lietuvos valstybės atkūrimo darbas.“
Konstitucija reguliavo Seimo, Vyriausybės ir Prezidento darbą, jų rinkimus, visuomenės gyvenimą, tačiau joje galima rasti ir šiandien keistai nuskambėsiančių sakinių.
„Yra dalykų, kurių, atrodo, gal įstatymdavys galėjo ir nefiksuoti: kad štai Seimo nariai gali nemokamai važinėti geležinkeliais po visą Lietuvos valstybės teritoriją“, – kalba S. Kaubrys.
1922-ųjų Konstitucija galiojo beveik šešerius metus, Antano Smetonos autoritariniam režimui perėmus valdžią 1928 ir 1938 metais paskelbtos naujos Konstitucijos. Šiemet sukanka 30 metų, kai gyvename pagal ketvirtąją šalies Konstituciją.
