Į Santaros klinikų kardiologijos reanimacijos skyrių pakliūna žmonės, susidūrę su daugiausia gyvybių Lietuvoje nusinešančiomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Vieno paciento gyvenimas, deja, pasikeitė visiems laikams.
„Pacientas yra santykinai jaunas žmogus, apie 60 metų amžiaus. Jam yra įvykęs ūmus miokardo infarktas. Namuose ūmiai įvyko klinikinė mirtis. Artimieji gaivino, atvažiavusi greitosios medicinos pagalba tęsė gaivinimą, širdies veiklą pavyko atkurti, atvežtas į mūsų ligoninę tolimesniam gydymui“, – pasakoja kardiologijos reanimacijos skyriaus vedėjas Giedrius Navickas.
Vyras nemirė. Bet prognozė liūdna, dėl užsitęsusio gaivinimo – pažeistos smegenys.
„Tai yra mūsų kasdienis darbas. Žmonės serga širdies ligoms, įvyksta daug miokardo infarktų, dažniausiai darbingo amžiaus žmonėms. Ir kartais tokie labai liūdni atvejai, kada namie staigios klinikinės mirtys ir ne visada pavyksta sėkmingai juos išgelbėti“, – tęsia pašnekovas.
Daugiau nei pusė iš visų Lietuvoje registruojamų mirčių nutinka būtent dėl širdies ir kraujotakos sistemos ligų. Tai kur kas daugiau nei ES vidurkis – 37 proc. Anot kardiologų, mes dar nemokame rūpintis savo sveikata.
„Yra pagrindiniai rizikos veiksniai – tai padidintas spaudimas, cholesterolis, gliukozės kiekis, rūkymas, alkoholio vartojimas. Tai yra pagrindiniai rizikos veiksniai. Visgi, žmonės nekreipia dėmesio į savo gyvenseną. Tai pirma. Antra – visgi tiki ne gydytoju, o tiki kitomis priemonėmis. Nesigydo. Kita priežastis, reikėtų pripažinti, kad prieinamumas nėra pakankamas ambulatorinės kardiologinės pagalbos“, – teigia Santaros klinikų kardiologas prof. Pranas Šerpytis.
Dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligos pasiglemžia vidutinio ir vyresnio amžiaus lietuvių gyvybes. Nuo jų miršta daugiau nei nuo visų vėžio formų kartu sudėjus. O beveik ketvirtadalis mirusių – darbingo amžiaus lietuviai.
Dėl to, kad gerokai dažniau nei vidutinis europietis mirštame nuo širdies ligų – smarkiai mažėja ir vidutinė lietuvių gyvenimo trukmė. Lietuviai vidutiniškai gyvena bent penkeriais metais trumpiau nei europiečiai. Jų vidutinė gyvenimo trukmė – didesnė nei 80 metų. Pas mus 80-tą gimtadienį, žinoma yra išimčių, bet dažniausiai atšvenčia moterys.
Deja, per pandemiją minint Pasaulinę širdies dieną, mūsų medikai liūdi ir dėl beveik dešimtadaliu per metus padidėjusių tautiečių mirčių nuo širdies–kraujagyslių ligų. Tokių mirčių padaugėjo beveik tiek, kiek pernai lietuvių mirė nuo koronaviruso – dviem tūkstančiais.
„Visas pasaulis skaičiuoja, kad maždaug 5 proc. tų perteklinių mirčių nuo širdies-kraujagyslių ligų yra susijusios su netiesiogine COVID pandemijos žala, o ką tai reiškia, kad karantinas, buvo mažesnis sveikatos apsaugos prieinamumas, paslaugos perskirstytos kovai su infekcija, pačių pacientų baimės buvo. Ir tai lėmė daugiau mirčių ne ligoninėje“, – kalba Lietuvos Širdies Asociacijos prezidentė Sigita Glaveckaitė.
Panevėžys Pasaulinės širdies dienos proga įvairiuose šalies miestuose sveikatos specialistai lietuvius ragina pasitikrinti spaudimą – širdies ligų pranašą.
„Normalus, ačiū! – Puikiai. – Tikrai puikiai. – Tai ką darot, kad toks spaudimas geras? – Nieko, juokiuos, einu valgyt į valgyklą“, – sako panevėžietė Rozalija.
„Kiekvieną dieną matuoju. Turiu aparatą panašiai kaip šitą ir matuoju. Įdomu man“, – tikina 80-etis Rimantas.
Vieni sako patys namie dažnai tikrinasi, kiti – rečiau.
„Gal širdis, gal pulsas būna toks didesnis. Tada pasimatuoju“, – teigia 49-erių panevėžietė Jolanta.
„Nuo ko tas spaudimas čia šokinėja? – Gal nuo maisto. – Pavalgyt skaniai mėgstat? – Mėgstu kiaulieną, labai mėgstu“, – kalba 74-erių panevėžietė Virginija.
Kardiologai sako, kad spaudimą tikrintis ir prireikus gydytis – būtina.
„Jei mes galėtume išlaikyti arterinį kraujo spaudimą ir vėliau su metais tas spaudimas kyla. Jei išlaikytume normalų 140–90, diastolinis 90 neviršytų – mes mažintume insultų skaičių 10 kartų. Miokardo infarkto 6 kartus. Tai vien nuo šito dalyko kiek“, – tikina prof. P. Šerpytis.
O linksma, amžiaus atskleisti nenorėjusi panevėžietė, atskleidžia savo šypsenos receptą.
„Šeimoje yra, insultų yra, širdies infarktų yra. Tai va, šiek tiek buvo. Jau jų nebėra, artimųjų netekau. Bet jie negyveno sveikai, jie rūkė, diabetas buvo. O pas mane nėra to. Taip, kad aš nerūkau“, – sako panevėžietė Nijolė.
Rūkymas – viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Medikai lietuvius ir ragina mažiau rūkyti ir gerti, daugiau sportuoti, matuoti spaudimą, o pajutus menkiausią skausmą krūtinėje – nenumoti ranka, o kreiptis į gydytoją.
