Štai, ką pasakoja gyventojai:
„Liūdna būti vienam izoliacijoj. Taip.“
„Slogios tokios. Taip. Labai trūksta žmonių. Labai trūksta gyvo kontakto.“
„Kai niekur negali išeiti, nieko negali veikti – nuotaika prastesnė.“
„Nu liūdnos labai. Sunku labai. Tikrai labai sunkus laikotarpis. Ir ypač vaikams. Kas turi vaikų, tai yra košmaras.“
Psichiatrai įspėja – Lietuvoje vis daugiau žmonių dėl karantino metu pasikeitusios kasdienybės išgyvena neigiamus jausmus, ilgainiui galinčius sukelti rimtas psichines ligas ar net tapti smurtinių nusikaltimų priežastimi. Šalies gyventojų emocijas – nerimą, pyktį, liūdesį ir stresą psichoterapeutai Covid-19 pandemijos metu tyrė tris kartus – kovo mėnesį, balandžio pradžioje ir pabaigoje.
„Pirmųjų tyrimų metu mes matėm didžiulį šuolį nerimo, po to jis krito, ir tas nukritęs lygis, nors ir aukštas, išlieka toks pats. Taip pat liūdesio labai aukštas pakilimas, jis nukrito ir laikosi toks pats“, – sako psichoterapeutas Gintaras Chomentauskas.
Po karantino paskelbimo lyginant su 2018-ais metais nerimą jaučiančių žmonių padaugėjo pustrečio karto (nuo 26 procentų iki 64 procentų visų apklaustųjų), liūdesį – daugiau nei du kartus (nuo 22 procentų iki 47 procentų visų apklaustųjų).
Naujausio tyrimo duomenimis, pradėjo augti pykstančių tautiečių skaičius. Balandžio pradžioje pyktį jautė 29 procentai apklaustųjų, o štai jau mėnesio gale – 36 procentai.
„Tokia labai destabilizuojanti visuomenę emocija ir geriau, kad jos būtų, kiek galima mažiau. Žmonės netenka pajamų, yra apriboti savo judėjimo galimybėmis, kitomis galimybėmis, ir pradeda ieškoti, kas dėl to kaltas ir kaupti savyje pyktį“, – pasakoja G. Chomentauskas.
Pasak psichoterapeuto – jei visuomenėje daugės įpykusių žmonių, kartu augs ir smurtinių nusikaltimų skaičius. Daugės muštynių, smurto šeimose, nužudymų.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius tikina, ši krizė – unikaliai sudėtinga. Ji daugeliui kelia stresą net dėl 3 priežasčių: pavojaus sveikatai, ekonominio nesaugumo bei izoliacijos. Centro vadovas sako, kad pas juos pradeda plūsti pacientai, kurie karantino metu su nepatogiomis emocijomis kasdien bandė dorotis su alkoholiu.
„Žmogui sutrinka visas socialinis ritmas, na, nereikia ryte keltis ir eiti į darbą, nereikia ryte vairuoti automobilių, lyg ir tu laisvas, o kodėl čia neišgėrus, o kada prie to prisideda nerimas, baimė… Jau pradedam sulaukti žmonių su stipriomis, ryškiomis abstinencijom po ilgalaikių užgėrimų“, – teigia centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
Tačiau liūdesį alkoholyje skandina ne visi. Kai kurie išsigelbėti nuo sunkių emocijų ir nežinomybės bando skambindami pagalbos telefonais. Štai ilgametę patirtį turinčios pagalbos linijos atstovai sako, kad jiems teikiant pagalbą telefonu per karantiną darbo padaugėjo. Prašančiųjų pagalbos kasdien pakanka ir vos balandžio viduryje specialiai dėl karantino įkurtai emocinės paramos telefonu linijai.
„Kažkur per dieną kreipiasi apie 400 žmonių įvairiomis temomis. Trukmė skambučių pailgėjo, tai taip pat parodo, kad žmonėms svarbu išsisakyti, pasisakyti ir gauti tą emocinę paramą, kada jos labiausiai reikia“, – kalbėjo 1809 koordinatorius Tomas Baranovas.
Pasak Vilties, vaikų, jaunimo ir moterų liniją vienijančios organizacijos vadovo – telefono ragelius keliantys savanoriai pastebėjo, kad žymiai padaugėjo ir besikreipiančių žmonių, kurie galimai serga depresija ar turi kitų rimtų psichinių sutrikimų.