Tiesa, įbauginti didelių energetikos kainų, didžiąją dalį visų pasiskolintų pinigų lietuviai skiria būstų įsirengimui ir energetiniam efektyvumui – šildymo sistemoms gerinti ar saulės elektrinėms. Kita pasiskolintų pinigų dalis atitenka automobiliams, kelionėms ir asmeninėms reikmėms.
Kredito valdymo bendrovės nuogąstauja, kad po paskolų karštligės gali sekti ir didėjantis nemokumas, padaugėti skolų išieškojimų.
Ričardas namą Lentvaryje pasistatė prieš kelerius metus. Ten gyvena su savo šeima – dviem dukrelėmis ir žmona, tad elektros kas mėnesį sunaudoja daug. O kai energijos kainos auga kaip ant mielių ir visus baugina artėjanti žiema, kai teks daug mokėti iš už šildymą, Ričardas, kaip ir daugelis lietuvių, sumanė sumažinti bent elektros išlaidas. Tam ant namo stogo įsirengė saulės jėgainę.
„Kai pamatėm, kas šiemet darysis su elektros kainom, dar mes rudenį pradėjom mąstyt“, – pasakoja Lentvario gyventojas Ričardas Ciniavskis.
Tačiau įsirengti jėgainės iš savo kišenės nepavyko. Suma nemaža, o jis dar nebaigė namo apdailos darbų, tad pinigų pasiskolino banke.
„Aišku, pinigų suma turėjo būt didesnė, tai aš per tą pačią įmonę, kuri man statė ir viską montavo, per juos ir skolinaus. Dalį sumokėjau, apie trečdalį savo lėšom, kitą dalį skolinausi“, – sako Ričardas.
Nors vyrui paskolą išmokėti prireiks 5 metų, jis nesigaili, ir skaičiuoja, kad 90 eurų paskolos įmoka kartu su vos 12 eurų siekiančia įmoka už saulės elektrinės sugeneruojamą elektros energiją jam apsimoka labiau.
„Jei rinkčiau tiekėją nepriklausomą, tai mano sąskaita būtų 120–130 eurų, tai viską susumavus, moku mažiau, o po 5 metų išvis mokėsiu tik 12 eurų“, – kalba Ričrdas.
Pasirodo, kad lietuvių, kurie ėmė paskolas energetiniam efektyvumui gerinti, šalyje gana daug. Vien „Swedbank“ skelbia, kad per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu metu praėjusiais metais, penktadalių išaugo paskolų skaičius, bendra suma sudarė 56 mln., ir didžiąją paskolų dalį lietuviai ima būtent energetiniam naudingumui gerinti – saulės elektrinėms, šilumos sistemų keitimui.
„Dabar tas jaučiasi drąsesnis žingsnis iš klientų. Ir turbūt antra dalis – išaugusios energijos kainos, jos skatina galvoti apie ateitį ir investuoti į tvaresnius sprendimus, kurie padeda taupyti“, – komentuoja „Swedbank“ atstovas Tomas Pulikas.
Tačiau lietuviai skolinasi ne tik tvariems tikslams. Kita paskolų dalis – remontai, automobiliai, atostogos ir asmeninės išlaidos.
Vilnietis Girius šiemet išleidžia sūnų į mokyklą ir jam parduotuvėje dairosi kompiuterio. Tačiau jį pirks lizingu.
„Taip yra patogiau paskirstyt išlaidas kiekvieną mėnesį, ir tiek“, – sako vilnietis Girius.
Įsibėgėjantį skolinimąsi jaučia ir greitųjų kreditų įstaigos. Bendrovės „Bobutės paskolos“ vadovas sako, kad šiemet, lyginant su praėjusių matų tuo pačiu laikotarpiu, skolinimasis padidėjo trečdaliu.
„Vidutinė paskolos suma išaugo apie 15 procentų. Mes dirbam su mažom paskolom, tai vidutinė paskolos suma yra apie 700 eurų, tai tikrai nedidelė suma, bet tokių paskolų pakankamai daug“, – sako „BnP Finance“ vadovas Markas Krasovskis.
Kreditų valdymo bendrovės vadovas sako, kad skolinimasis bendrai visose finansų įstaigose pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2021-ųjų pirmuoju ketvirčiu, išaugo beveik 40 proc.
„Neramina, kad šių metų paskutinį ketvirtį, ar kitų metų pirmą, nemokumo rodikliai gali labai stipriai išaugt. Nes vis dėlto, vartojimo paskolų skaičius labai auga, ir esminis klausimas – ar mūsų gyventojai įsivertina savo galimybes, prie augančių kainų išmokėti ir aptarnauti tas paskolas“, – teigia „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis.
Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje bendra lietuvių skolų suma sudarė 422 mln. eurų. Iš jų – 274 mln. – sudarė būtent vartojimo paskolos ir lizingai. O kitą dalį – komunalinės skolos ir skolos telekomunikacijų bendrovėms.
