Lietuvoje startavus masinei vakcinacijai, kai registruotis skiepui gali kiekvienas, kuriam jau sukakę 16 metų, vis garsiau valdžia prabyla, kad Lietuva galėtų ne tik laukti vakcinų iš užsienio kompanijų, bet ir jas gamintis pati. Keletas įmonių prie vakcinų nuo koronaviruso gamybos jau prisideda.
Vilniuje esančiose „Thermo Fisher Scientific“ patalpose nuo metų pradžios mokslininkai gamina baltymus ir nukleotidus, reikalingus vakcinoms. Aktyviąją medžiagą esą galėtų gaminti ir kita sostinėje esanti įmonė „Northway Biotech“, tiesa, neturi buteliukų – šalyje trūksta išpilstymo linijos. Savo akimis įsitikinti, kaip Lietuvos biotechnologijų įmonėms sekasi vakcinų komponentų gamyba ir tai aptarti su šalies vadovais buvo atvykęs už ES vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas.
„Lietuva padarė milžinišką pažangą per pastaruosius keletą metų ir yra labai realiai pasiruošusi prisidėti prie vakcinų gamybos ne tik teikdama komponentus gamintojams, kurie gamina galutinį produktą – vakciną, bet ir pati imti gaminti vakciną taip pat“, – sako Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Eurokomisaras apžiūrėjo ir „Thermo Fisher Scientific“ pajėgumus, tikina, kad Lietuvos įmonės paliko įspūdį.
„Esu sužavėtas komponentų, reikalingų mRNR vakcinų gamybai, kokybe. Ne man spręsti, bet jei klausiate, ar aš tikiu, kad ši komanda, 1600 moterų ir vyrų, įgijusių gerą išsilavinimą, aukštą kvalifikaciją, turi galimybių eiti toliau ir gaminti vakciną, mano atsakymas po šio ryto vizito – taip“, – teigia Thierry Breton.
Tiesa, ne viskas taip paprasta. Europos Sąjungoje prie vakcinų gamybos prisideda apie pusšimtis įmonių, o įšokti į traukinį reikia didelių pastangų.
„Komisaras sakė – dabar aplanko gal šešioliktą šalį iš eilės. Tai kandidatų, norinčių įsijungti į šitą procesą, sąrašas gan ilgas“, – sako Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys.
Kaip pasakoja susitikime su eurokomisaru dalyvavęs Vilniaus universiteto profesorius, biochemikas, per žingsnį nuo Nobelio premijos pernai likęs Virginijus Šikšnys, Lietuvos mokslininkai ir įmonės yra pasirengusios tokiam iššūkiui. O Europos Sąjunga kaip tik nori vakcinų gamybą koncentruoti bendrijoje. Taigi, Lietuva galėtų užsitikrinti nenutrūkstamą vakcinų kiekį ir dar prisidėti prie eksporto.
„Europa galvoja plačiau – kad dalį visų pajėgumų, kurie dabar išbarstyti po visą pasaulį, sugrąžinti į Europą. Būtų labai gerai, kad dalis sugrįžusių gamybos pajėgumų atsidurtų Lietuvoje“, – priduria V. Šikšnys.
O ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi, kad Lietuva – pajėgi šalis vakcinų gamybai: „Lietuva turi viską – ir universitetus, ir talentus, ir infrastruktūrą bei industriją, kuri gali prisidėti prie europinių vakcinų gamybos pajėgumų.“
Tad ko trūksta – tai glaudžių ryšių su užsienio biotechnologijų milžinėmis. Ir, žinoma, daug milijonų investicijų.
„Reikia partnerysčių, reikia partnerysčių su didžiaisiais vakcinų gamintojais. Lietuvoje tikrai galime gaminti veikliąją medžiagą vakcinoms. Norim, kad Lietuva atsidurtų vidinių europinių vakcinų žemėlapyje, man atrodo, mums tai pavyko padaryti. Svarbu, kad ne tik egzistuojančios kompanijos, bet ir nauji investuotojai pamatytų Lietuvą kaip galimą investicijoms valstybę“,– prideda ji.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė žada apie Lietuvos galimybes gaminti vakcinas toliau kalbėtis Briuselyje. Ar pavyks šis užmojis ir ar nėra jis tik teorinis – niekas nežino.
„Tai būtų posūkis ir lūžis ne tik biotechnologijose, bet ir visoje Lietuvos pramonės struktūroje, nes atsirastų orientacija būtent į aukštosios pridėtinės vertės produktus“, – sako V. Šikšnys.
Per pusę milijardo gyventojų turinti Europos Sąjunga iki metų pabaigos ketina pagaminti tris-keturis milijardus vakcinų nuo koronaviruso dozių, o pusę šio kiekio eksportuoti.
