Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Žingsnį po žingsnio, kaip sukurti verbą iš motiejukų, sausiukų ar kitų džiovintų gėlių, moteris moko tautodailininkė Agata. Pirmą kartą verbutę rišanti Milisenta sako – iššūkių netrūksta. Kitos rišėjos pritaria – verbutę surišti tikrai reikia ir jėgų, ir fantazijos.
„Jeigu turi dvi rankas, tai tikrai galima padaryti. O dar jeigu turi noro, jėgos, dar reikia kantrybės, tai šimtą procentų padarys“, – drąsina tautodailininkė Agata Granicka.
O kur dar smagus kūrybinis pabėgimas nuo kasdienybės.
„Nuo kasdienių darbų, vakarienių ruošimo, apskritai kažkokių minčių. Ir šiaip nauja patirtis“, – sakė vilnietė Ana.
Berišant, kaip sako septintos kartos verbų rišėja, labai svarbu sekti, kokios mintys sukasi galvoj.
„Taip, ką jaučia, ką galvoja, jeigu sako apie savo problemas, apie savo reikalus, reiškia man nepavyko. O jeigu žmogus čia ir dabar, reiškia viskas gerai“, – tvirtino tautodailininkė.
Ir visai nesvarbu, kokias žoleles įpinsime į verbą, nesvarbu, net jeigu ji ir nebus tobula. Na, o tiems, kas vasarą nespėjo susidžiovinti žolių ir negali susirišti verbutės, etnografai žeria patarimų. Verbutei puikiausiai tiks ir kadagio šakelė. Mat džiovintų žolių verbos labiau būdingos Vilniaus kraštui, tradicija rišti tokias atėjo iš Lenkijos.
O senovės lietuviai šventino tik gyvas šakeles – amžinai žaliuojančias kadagio arba žilvyčio. Šventinti verbas – labai sena tradicija.
„Nuo penkto amžiaus pabaigos, pažymimas Kristaus įžengimas į Jeruzalę. Ir tada pirmą kartą prisiminti tam momentui, Švento Jono evangelijoje minima, kai jis įžengė, jam po kojomis buvo klojamos palmių šakos“, – teigė etnografas Jonas Mardosa.
Kitos šalys šventina alyvų šakeles. Parsinešus pašventintą verbą, būtina simboliškai nuplakti namiškius sakant: „ne aš mušu, o verba plaka – po savaitės Velykos“.
„Palinkėjimai – būk sveikas kaip žuvis, vienas yra šventinto objekto perdavimas, tikėjimas, kad su plakimu galias perduosi“, – tikino etnografas.
Plakimas verba senovėje buvo itin populiarus. Už tokią žinutę, kad po savaitės Velykos, plakėjui buvo žadamas margutis. Tad gudriausias per Velykas prisirinkdavo daugiausia margučių. Tiems, kas nenori jokių žaidimų, plakimas taip pat gali būti naudingas. Mat plakimas kadagio šakele – tiesiog puikus gydomasis masažas.
Šventinta verbutė namie saugoma iki Gavėnios, Pelenų dienos, o tada sudeginama. Senovėje žmonės tikėjo, kad verba ne tik sveikatą sugrąžina, bet ir namus saugo nuo gaisrų ar kitų nelaimių.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
