Arti 30 tūkst. eurų kainuojantis dviejų litrų miesto visureigis prieš pat pasitinkant Naujuosius rado naują šeimininką. Pasirodo, lietuviai vis dažniau domisi tokiais miesto visureigiais ir dėl išsvajoto automobilio pasiryžta plačiau atverti pinigines.
Dažniausiai tautiečiai už naują automobilį negaili sumos iki 25 tūkstančių eurų. Tačiau ne paslaptis, kad tokie automobiliai perkami skolon ketveriems ar penkeriems metams. Automobilių pardavėjai skaičiuoja, kad naujų mašinų pardavimai rinkoje pernai šoko net 40 proc. į viršų.
„Tendencija yra labai įdomi, kai pasirašinėjame sutartis, lietuviai per mėnesį eurais gali dabar skirti 250-300 eurų naujam automobiliui. Tai realiai du kartus yra išaugusi suma, kurią jie gali skirti automobiliui per mėnesį“, – sako pardavimų vadovas Gediminas Jekenta.
Iš tiesų lietuviai vis rečiau važinėja su senu kone antrą dešimtmetį skaičiuojančiu automobiliu. Dabar tautiečiai vis dažniau renkasi naujus kompaktiškus „Toyota", „Volkswagen", „Kia" markės automobilius.
Taip pat itin populiarūs ir ekonominės klasės miesto visureigiai, kainuojantys keliasdešimt tūkstančių eurų. Na, o vien per praėjusius metus iš viso buvo sudaryta apie 50 tūkstančių naujų automobilių sandorių.
„Matome, kad sandorių skaičius augo labai stipriai. Tačiau pagrindinis veiksnys tai lėmęs, yra naujų automobilių reeksportas. Ir, iš tiesų, jeigu taip žiūrėtume, kiek tų naujų automobilių atiteko gyventojams, tai yra apie 15 procentų“, – pasakoja autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Rekordiniai metai tautiečiams buvo ne tik dėl pirktų naujų automobilių. Pasirodo, neregėtus skaičiuos fiksuoja ir bankai.
Lietuvos banko duomenimis, gyventojai yra sukaupę apie 14 milijardų eurų indėlių. Tiesa, apie 10 milijardų eurų yra laikoma einamosiose sąskaitose, dar kitaip tariant, tai yra vienadieniai indėliai.
„Tai iš tikrųjų tų ilgalaikių indėlių, ką galime tikrai vadinti santaupomis, tai jų dalis mažėja. Tai yra natūralu, nes palūkanos mokamos už indėlius iš tikrųjų mažėja. Tai gyventojai renkasi laikyti santaupas ne terminuoto laikotarpio indėliuose, o einamosiose sąskaitose. Tai tų sutarto termino indėlių yra 4 milijardai“, – teigia departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad sąskaitose bankuose gyventojų pinigų yra tiek, kad kiekvienam tautiečiui vidutiniškai tektų maždaug po 5 tūkstančius eurų indėlių. Tačiau dalis ekonomistų atkreipia dėmesį į kitą reiškinį.
Ekonomistas Romas Lazutka tikina, kad rekordinės indėlių sumos dar nieko nereiškia. Mat gyventojų indėlių pasiskirstymas yra labai netolygus. Esą dauguma žmonių turi sąskaitas, kuriose indėlių likutis gali būti vos keliasdešimt eurų.
„Galime daryti prielaidą, kad koncentracija indėlių labai nedideliame gyventojų skaičiuje yra tikrai. Mes jeigu matome pajamų nelygybę didelę, tai didžioji dalis gyventojų gauna arba uždirba pajamas tokias, kurių pakanka tik iki kito išmokėjimo. O dalis gyventojų gauna pajamas labai dideles ir iš jų turi ką atidėti ir atideda“, – kalbėjo jis.
Lietuvos banko duomenimis, grynaisiais, ne bankuose santaupas laiko apie pusė šalies gyventojų. Skaičiuojama, kad tokių pinigų šiuo metu tautiečiai turi sukaupę apie 2 milijardus eurų. Tačiau lietuvių taupymo norma išlieka bene mažiausia visoje Europoje. Apklausos rodo, jog praradus darbą, net 40 procentų žmonių be skolintų pinigų neišgyventų nė mėnesio.
