Lietuviai šiuo atžvilgiu ramūs – beveik visose kategorijose taupyti žada kone dukart mažiau palyginti su 10 Europos šalių vidurkiu. Tą įrodo ir tai, kad lietuviai daug daugiau ėmė lankytis restoranuose – lyginant su praėjusių metų gegužę, šiemet 80 procentų išaugo restoranų apyvarta.
Vilnietė Austėja įsitaisė lauko kavinėje. Ten atėjo pasmaližiauti, ir jau tuoj degustuos gražųjį pyragaitį. Mergina sako, kad restoranai jai – tikras malonumas. Juose lankosi beveik kasdien.
„Labai mėgstu eiti į restoranus ir išbandyti naujas vietas. Mėgstu apsilankyti ir per pusryčius. Dažniausiai pietūs tai būna jau mano gaminti, o vakarienes renkuosi restoranuose, bent jau 3–4 kartus į savaitę apsilankau“, – sako Austėja.
Paklausta, ar, jei šalyje prasidėtų recesija, mergina negyventų taupiau, rečiau eitų į restoranus ir daugiau gamintųsi namie, ji atšauna.
„Bandyčiau daugiau uždirbti. Manau, kad gyvenimo malonumas yra maistas ir skonis, reikia tai suprasti, mėgautis ir jausti. Yra didžiausias malonumas, kuriam negaila išleisto nė vieno cento“, – tikina Austėja.
Tačiau, kad ne tik Austėja, bet ir daugelis lietuvių pinigines ploninasi restoranuose rodo gegužės statistika. Per metus, palyginti su praėjusių metų gegužę, restoranų ir kavinių apyvarta išaugo 76,8 proc. eliminuojat infliaciją.
O tai, kad lietuviai, nepaisant niūrių ekonomistų prognozių rudeniui, stipriai suveržti diržų kol kas nesirengia, atskleidžia ir naujas „Kantar“ tyrimas.
Apklausus 10 šalių – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Rumunijos, Vengrijos, Austrijos, Bulgarijos bei Serbijos – respondentus paaiškėjo, kad dėl finansinės ateities labiausiai nerimauja bulgarai ir vengrai, tačiau ir kitų užsienio šalių gyventojai dėl neramios ateities jau ėmė stipriai riboti kai kurias nebūtinąsias išlaidas, ypač pramogoms ir prabangos prekėms.
Tačiau lietuvių ketinimai taupyti – dukart mažesni palyginti su 10 šalių vidurkiu. Apkarpys išlaidas prabangos prekėms – 3 iš 4 gyventojų kitose šalyse ir tik trečdalis pas mus. Net ir maistui kitose šalyse beveik pusė žmonių jau žada taupyti – lietuviai tokių planų turi gerokai mažiau.
Tačiau iš kitų šalių išsiskiriame tuo, kad norėdami taupyti, nors dažnas ir neperka mažiau, dažniau renkamės paprastesnius prekės ženklus:
„Noris kažkuo pasilepint, nieko neleist sau negalima, noris ir anūkui nupirkt. Maisto aišku, pasižiūri kažkiek, gal elitinių maistų ir neperku.“
„Žiūriu, kur kokios akcijos.“
„Mažiau perkam, taupom rudeniui, atostogaut negaliu rinktis, reiks pas seserį sode atostogaut.“
„Dar nesugalvojau, kaip sutaupyti, kaip gyventi.“
„Gyvenimas vyksta ir visą laiką reikia pinigų kažkam. Atsidėt, sutaupyt neišeina? – Ne.“
„Būna tokių minčių, bet kai ateina vasara pasibaigia visi šitie dalykai, ir tada išlaidos padidėja, nes norisi ir pailsėt, išvažiuot, ir vaikams nupirkt šio bei to.“
„Nelabai pavyksta, nes stengiuosi. Supratau, kad kitaip reik valgyti ir vartoti. – Kaip ? – Taupiai.“
„Taupom gal kažkiek, taupom. Sunku pasakyt, kad labai jau konkrečiai, kol kas iš inercijos dar nelabai. – O rudenį? – Bus matyt.“
„Kadangi atostogos, neribojam, kol kas atostogaujam, bet atkreipiant dėmesį į kainas, akivaizdu, kad rudenį reikės susiveržti.“
„Gal vasarą dar kažkaip leisim sau daugiau, bet rudenį tai reiks susimąstyt ir pasiskaičiuot kas kur kaip, kad kitą vasarą vėl galėtume sau leisti daugiau.“
„Aš visą laiką taupiau ir ateity taupysiu. – Ar mažiau kažko perkat? – Ne, kaip įprastai toliau.“
„Pavyzdžiui, pagalvojome kaip elektrą taupysime. Nuotolinę saulės elektrinę galvojame užsisakyti – vienas iš būdų.“
„Kol kas nieko, gyvenu šia diena ir tiek. Turiu santaupų, galvoju, gal tiek užteks.“
Pasak ekonomisto Izgorodino, toks lietuvių optimizmas yra pagrįstas, mat Lietuva yra viena iš lyderių pagal BVP atsigavimą kovido pandemijos metu. Per metus ir atlyginimai Lietuvoje augo sparčiausiai visoje Europoje, dėl to augo ir vartotojų lūkesčiai
„Nuo kovido pradžios, vidutinis atlyginimas išaugo 20 proc., o šiais metais dar plius 14 procentų. O šis aspektas išskiria Lietuvą nuo kitų ES šalių, nes tarkim, Vokietijoje, pagrindinės derybos dėl atlyginimų įvyks tik šių metų antrą pusmetį, ten faktiškai atlyginimai dar nekilo, tuo metu, kai Lietuvoje nuo kovido pradžios pakilo daugiau nei trečdaliu“, – komentuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pasak Izgorodino, nepaisant to, kad lietuviai išgyvena rekordinę infliaciją, dėl santaupų ir kylančių atlyginimų ji išgyvenama pakankamai ramiai.
„Todėl ir turime aukštą gyventojų užimtumą, nes žmonės galbūt ir jaučia ir mato ir įsivaizduoja, kad ateina sunkmetis, bet didelė dalis gyventojų turi rezervą, ir dėl to į viską žiūri kiek optimistiškiau nei kitos euro zonos valstybėse“, – sako A. Izgorodinas.
Izgorodino nuomone, dramatiškos recesijos Lietuvai tikėtis nereikėtų.
„Mano nuomone, Lietuvai šita recesija bus techninė. Ekonomika gali susitraukti 2–3 proc., bet tik priminsiu, kad mūsų BVP netgi eliminuoja infliaciją, 9 proc. viršija tą lygį, kuris buvo prieš kovido pandemiją“, – aiškina A. Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, net įvykus recesijai rudenį, šalies BVP vis tiek viršys tą lygį, kuris buvo prieš kovido pandemiją.
