Kai kurie Lietuvos politikai sako, kad tai tiesiog absurdas, primenantis Sovietų Sąjungos pamokslus dėl žmogaus teisių amerikiečiams. Kaimynai baltarusiai priekaištavo, kad Lietuva neįsileidžia pabėgėlių, kinai pažėrė kaltinimų ir dėl CŽA kalėjimų Lietuvoje, o rusai kritikavo, kad Lietuvoje didvyriais laikomi su okupantais kovoję partizanai.
Pernai talibams įžengus į Kabulą, gausybė žmonių kaip įmanydami stengėsi ištrūkti iš šalies, kurios valdymą perėmė teroristai. Vien už tai, kad esi gėjus ar lesbietė, talibai gali skirti mirties bausmę. Bet tai netrukdo Jungtinėse Tautose Afganistano atstovui Lietuvai žerti patarimų apie žmogaus teises.
„Mes nerimaujame dėl kliūčių naudojantis prieglobsčio suteikimo procedūromis, įskaitant teisininkų paslaugas ir dėl moterų teisių“, – teigia Afganistano atstovas Mohibullah Taib.
Jungtinėse tautose surengti klausymai, kur buvo apžvelgta žmogaus teisių padėtis Lietuvoje. Savo pastebėjimus ir rekomendacijas, kaip tvarkytis mūsų valstybei, žarstė 82 šalys.
„Nedarbo lygis Lietuvoje tarp moterų yra didžiausias Europos Sąjungoje. Mes lauktume plano, nacionalinės programos dėl lygių vyrų ir moterų galimybių užtikrinimo“, – kalba Rytų Timoro atstovė Maria De Lurdes Bessa.
Ironiška, kad apie žmogaus teises patarinėjo valstybių, kuriose tokios teisės net nesulyginamos su padėtimi Lietuvoje. Pavyzdžiui, mirties bausmes net ir nepilnamečiams taikantis ir vadinamųjų „garbės bausmių“ ypač prieš moteris ir mergaites nepažabojantis Iranas mums siūlo štai ką. „Efektyviai kovoti su neapykantos nusikaltimais, nukreiptais į mažumas, įskaitant musulmonus ir romus“, – sako Irano atstovė Zakieh Taghi Zadeh Pirposhteh.
Nežinia, kaip reaguoti ir į Šiaurės Korėjos, vienos uždariausių pasaulyje valstybių siūlymus.
„Parengti išsamų veiksmų planą, skirtą eliminuoti bet kokią diskriminaciją dėl rasės, religijos, lytinės tapatybės“, – teigia Šiaurės Korėjos atstovas Han Tae Song.
„Yra fundamentalios, prigimtinės žmogaus teisės, teisė į žodį, teisė į susirinkimą, teisė į nuomonę, rinkimų teisė, tai tos šalys, kur šitos teisės net neužtikrintos, prigimtinės, dabar mus moko gyvenimo, visai kažkokioje kitoje lygoje. Mano požiūriu, visiškai ironiška ir visiškai neadekvatu“, – komentuoja konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Ant Lietuvos supykę kinai pabadė pirštu į galimai Lietuvoje buvusius CŽA kalėjimus ir paminėjo, kad mūsų šalyje neigiamas Holokaustas.
„Kinijos delegacija sunerimusi dėl rimtų žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje. Žinoma apie rasizmą ir ksenofobiją, pažeidžiamos etninių mažumų teisės, smurtas prieš pabėgėlius ir migrantus, prastos sąlygos sulaikymo vietose“, – sako Kinijos atstovas Dai Demao.
Lukašenkos režimo atstovai į mūsų šalį stūmę tūkstančius nelegalių migrantų, Jungtinėse Tautose pasipiktino, kad Lietuva jų neįsileidžia.
„Mes rekomenduojame užtikrinti migrantų ir pabėgėlių apsaugą pagal tarptautinius standartus ir baigti naudoti neteisėtus atstūmimus“, – kalba Baltarusijos atstovas Andrei Taranda.
O Rusija pasipiktino, kad lietuviai gerbia su okupantais kovojusius partizanus.
„Tenka apgailestauti dėl tikslingai nukreiptos valdžios linijos už save apteršusių bendradarbiavimu su Hitlerine Vokietija, lietuvių partizanų heroizavimą, o taip pat dėl lietuvių, padėjusių fašistams naikinti žydų gyventojus 2 pasaulinio karo metu, nusikaltimų nuslėpimo. Rekomenduojame nustoti vykdyti istorijos perrašymo ir pateikimo vidurinėms ir aukštosioms mokykloms praktiką“, – sako Rusijos atstovė Kristina Sukačiova.
Klausantis rekomendacijų, susidaro įspūdis, kad nemaža dalis šalių, tiesiog kartoja tą patį, neatsižvelgdamos į tai, kaip šioje srityje sekasi joms pačioms.
„Rekomenduojame šias priemones, pirma, užtikrinti efektyvius tyrimus ir baudžiamuosius persekiojimus dėl seksualinės prievartos, antra, priimti nacionalinį planą, kovai ir prevencijai su neapykantos kalba“, – teigia Sirijos atstovė Khawla Youssef.
„Taip pat atkreipiame dėmesį į pastangas kovojant su neapykantos kurstymu ir neapykantos nusikaltimais, įskaitant įgyvendinamus projektus, stiprinančius atsaką į neapykantos kalbą ir nusikaltimus Lietuvoje. Rekomenduojame Lietuvai ir toliau dėti pastangas šioje srityje“, – sako Palestinos atstovė Rana Arrabi.
„Pranešimai apie netoleranciją ir neapykantos nusikaltimus tarp mažumų, migrantų ir pabėgėlių, kelia nerimą“, – teigia Bangladešo atstovė Shanchita Haque.
Mūsų politikai nežino, kaip reaguoti – ar juoktis, ar tiesiog numoti ranka į tokių valstybių pamokymus. Sako absurdas, primenantis ir laikus, kai Sovietų Sąjunga vakarus mokė žmogaus teisių.
„Chruščiovas su batu daužydavo ten JT tribūnas ir aiškino amerikiečiams, kaip reikia afroamerikiečius saugoti ir gelbėti. Valstybė, kuri trėmė žmones, naikino žmones, savus žmones žudė, pasakoja taip, kaip reikia saugoti žmogaus teises Amerikoje. Tai čia tas pats“, – teigia L. Kasčiūnas.
„Tie klausimai tikrai yra labai svarbūs, o tai, kad juos retkarčiais kelia ir tokios šalys, kurios nepasižymi žmogaus teisių apsauga gera, parodo tam tikrą manipuliavimą, žaidimą, ir tiek“, – tikina Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Tie, kuriems niekada nerūpėjo žmogaus teisės, jie gali taip sklaidytis bet jie tikrai pasitikėjimo neturi ir nemanau, kad nei JT, nei kitose demokratinėse institucijose ar šalyse tai atrodys įtikinamai“, – sako liberalas Eugenijus Gentvilas.
Vakarų valstybės kalbėjo panašiai. Lietuvai rekomendavo rūpintis mažumų, ypač homoseksualų teisėmis, ragino ratifikuoti Stambulo konvenciją.
