Tie, kas pinigų turi, juos leidžia: gyventojai antrosios koronaviruso bangos bijo mažiau nei pirmosios, savo išlaidas riboja mažiau. O šiuo metu vis dar draudžiamas kirpėjų, kosmetologų paslaugas bando gauti nelegaliai.
Vilnietė Ernesta vienoje iš sostinės parduotuvių atsiima internetu nusipirktą lygintuvą. Moteris pasakoja, kad karantino metu išleidžia tiek pat, kiek iki įsigaliojant ribojimams.
„Internetu dažniausiai perku tik pristatymu į namus, bet kadangi čia didesnė prekė, tai pasirinkau atsiimti, nes greičiau reikia. <…> Apgalvoti tie pirkiniai iš anksto. Prieš karantiną apsipirkau, dabar karantininiu laikotarpiu perku, kiek reikia“, – sako ji.
Ernestai antrina ir kitos parduotuvės prekių atsiėmimo punkte sutiktas vilnietis Vaidotas.
„Kai reikia tai perku, kad daugiau taupyti ar mažiau, tai ne. Pagal poreikį. Negali išeiti į parduotuves pasižiūrėti, bandai, jeigu yra grąžinimo politika adekvati, drąsiau. Kad daugiau išleisčiau kokioms prekėms, tai tikrai ne“, – teigia jis.
Naujausios apklausos rodo, kad žmonėms antroji karantino banga ne tokia baisi, kaip pirmoji. Jeigu praėjusiais metais pandemijos pradžią lydėjo nerimas, savo išlaidas ribojo 63 procentai, arba beveik du trečdaliai gyventojų, praėjus beveik metams baimės aptirpo, žmonės pinigus pradėjo leisti drąsiau.
„Matome, kad žmonės susitaikė su esame situacija. Perka tai, ko reikia natūraliam kokybiškam gyvenimui. Ne tiek laiko ir laukia karantino pabaigos, kiek vis dėl to nusprendė, kad reikia susitvarkyti nagus, gražiai pasipuošti, susitvarkyti namus ir turėti komfortą“, – sako pigu.lt atstovė Raimonda Strazdauskaitė.
O štai „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebi, kad tokį pokytį galėjo nulemti, jog karantinas gyventojams tapo labiau įprastas.
„Tas ribojimas įprastų išlaidų toks smarkus, koks ištiko kovo mėnesį, kai buvo labai neaiški situacija, jau turime ženklų pokytį, tokių žmonių sumažėjo, išlaidų riboti nebelinkę, perka tai, ko reikia, gyvena ta diena“, – teigia ji.
Nerimas sumažėjo tiek, kad net 2 iš 5 Lietuvos gyventojų planuoja ignoruoti karantino taisykles. Kirpėjų, kosmetologų ar kitų uždraustų paslaugų ieško nelegaliai, šešėlyje.
„Per ilgas karantinas – jis skatina ieškoti kitokių būdų, nebūtinai legalių“, – priduria J. Cvilikienė.
Tačiau nelegalių kelių ieškojimas ekonomikai tikrai nepadės.
„Jeigu pradės augti šešėlis, tai turės neigiamas pasekmes tiek biudžetui, nes tikėtina, kad pripratę prie šešėlinės veiklos, ją gal tęsti ir pasibaigus karantinui“, – aiškina „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ekonomistai taip pat stebisi išaugusiais gyventojų indėliais sąskaitose. Lyginant 2019-ųjų ir 2020-ųjų gruodžio mėnesius, indėlių banko sąskaitose padaugėjo penktadaliu, bendra jų suma gerokai viršija 18 milijardų eurų. Jei šią sumą padalintumėm visiems šalies gyventojams, kiekvienas gautų po šešis su puse tūkstančio eurų.
„Namų ūkių indėlių augimas tikrai stebina – Lietuvoje jis yra sparčiausias visoje euro zonoje ir siekia beveik 20 procentų. Tai yra metinis augimo greitis. Pagrindinis veiksnys lemiantis tokį augimą, grynųjų pinigų apyvartoje sumažėjimas“, – teigia Ž. Mauricas.
Tiesa, sutaupyti pavyksta ne visiems. Daugiau nei pusei gyventojų atsidėti pinigų per karantiną nepavyksta. Ekonomistai aiškina, kad tiek Lietuvoje, tiek užsienyje auga pajamų nelygybė. Gaunantys dideles pajamas neturi kur pinigų dėti, o labiausiai nuo karantino nukentėję gyventojai skaičiuoja kiekvieną centą.
„Pas ką labiausiai augo indėliai? Pas tuos, kurie turi samdomą darbą, kurių pajamos yra didesnės nei vidutinis darbo užmokestis, kurie nenukentėjo nuo krizės. Jeigu žmogus dirbo sektoriuose, kurie nukentėjo apie indėlių augimą nėra nei šnekos. Čia ta turtinė nelygybė dar padidėja ir padidės pandemijos metu“, – sako SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ekonomistai prognozuoja, kad pasibaigus karantinui gyventojai pradės dideliu tempu leisti pinigus ten, kur anksčiau negalėjo: apsipirkimui prekybos centuose, kelionėms, kavinėms bei barams.
