Į Ukrainos-Baltarusijos pasienį šįryt skubėjo Rusijos derybininkų delegacija. Jie į sutartą vietą Bresto regione esančią Belovežo girią atvyko dar vakar, tačiau Ukrainos atstovai į antrą derybų raundą atvykti neskubėjo. Apie tai, kad išvyksta derėtis pranešė apie antrą popiet, kai paskelbė nuotrauką iš sraigtasparnio.
„Derybos įvyks, šiuo metu kontaktuojame su Ukrainos puse. Susitikimas įvyks ten pat kur ir planuota, Bresto regione Baltarusijoje“, – teigia Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis.
Prieš kamerą pasirodęs Sergėjus Lavrovas pareiškė, kad neabejoja, jos ankščiau ar vėliau susitarimą pasiekti pavyks, bet net ir tuo atveju naikinti Ukrainos sustoti neketina.
„Esame pasirengę kalbėtis, bet tęsime savo operaciją. Negalime leisti sau išsaugoti Ukrainos infrastruktūros, keliančios grėsmę Rusijos Federacijos saugumui“, – teigia S. Lavrovas.
Ir čia pat puolė drabstytis cinišku melu.
„Charkove rusų kariuomenės nėra, bet matome situaciją, kai Charkovo geležinkelio stotyje neleidžiama išvykti užsieniečiams, taip pat ir tiems, kurie vykti į Rusijos teritoriją“, – sako S. Lavrovas.
Bei kaltina Vakarus esą tai jie ruošiasi pulti Rusiją.
„Jeigu jie mano, kad po to, kas dabar vyksta, pasaulis pasikeis ir Rusija sėdės po stalu ir pasiduos diktatūrai – tai klaidingos prielaidos“, – kalba S. Lavrovas.
Tačiau Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja aiškiai rodo, kad Rusijos melu niekas netiki. Po dvi dienas trukusių diskusijų, 141 šalis balsavo už rezoliuciją, reikalaujančią Rusiją nedelsiant išvesti savo pajėgas iš Ukrainos.
„Kiekvienas rezoliuciją palaikusios šalies parašas tai istorinis Jungtinių Tautų chartijos patvirtinimas“, – teigia Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose Sergiy Kyslytsya.
„Generalinės Asamblėjos žinia aiški ir garsi: baikite karo veiksmus Ukrainoje. Nutildykite ginklus. Atverkite duris dialogui ir diplomatijai. Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenitetas turi būti gerbiamas pagal Jungtinių Tautų chartiją“, – sako Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterres.
Dar vakar Sergėjus Lavrovas tikino, kad Rusija turi daug draugų. Tačiau prieš rezoliuciją balsavo tik penkios iš 193-jų pasaulio šalių. Pati Rusija, Sirija, Baltarusija, Eritrėja ir Šiaurės Korėja.
„Siunčiama žinia labai aiški. Rusija yra izoliuota. Pasaulis jos prašo atsitraukti, sustabdyti agresiją ir vietoje karo ieškoti diplomatijos“, – kalba Europos Sąjungos atstovas Jungtinėse Tautose Björn Olof Skoog.
Rusijos karą smerkiančią rezoliuciją palaikė net Kremliaus sąjungininkė Europoje – Serbija. Nuo balsavimo susilaikė – 35-ios šalys. Tarp jų Rusiją įprastai palaikyti linkusios Kinija, Kuba ir Kazachstanas. Taip pat Indija. Likusi dalis – daugiausia skurdžios Afrikos ir Azijos ir Pietų Amerikos šalys kaip Mongolija, Angola ar Salvadoras.
„Tekste už kurį raginama balsuoti nieko neužsimenama apie nelegalų perversmą 2014 m. vasario mėnesį, kai pritarus Vokietijai, Prancūzijai ir Lenkijai ir padedant Jungtinėms Valstijoms buvo nuverstas teisėtai išrinktas prezidentas“, – sako Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vassily Nebenzia.
Pačioje Rusijoje karą užbaigti reikalaujantys rusai ir toliau besąlygiškai persekiojami. Štai Sankt Peterburge sulaikoma puikiai žinoma antrojo pasaulinio karo metais brutalią nacių Lengridado apsiaustį išgyvenusi senolė – Jelena Osipova.
Propagandos mašina demonstrantus gatvėje lygina kone su tautos išdavikais. Iš šalies išvykti norintys rusai oro uostuose koneveikiami, tikrinami jų kompiuteriai ir telefonai. Pasak internautų, ieškoma priekabų jų dėl politinių pažiūrų neišleisti.
Kremlius uždraudė ir paskutinę nepriklausomą žiniasklaidą skelbusią tiesą apie Rusijos karo veiksmus Ukrainoje. Stabdyti transliacijas priversta „Dožd“ televizija ir „Ekho Maskvy“ radijas. Abu žada tęsti darbus socialiniuose tinkluose ir kur tik galės.
„Už save ir radijo stoties direktorius galiu pasakyti – mes ir toliau dirbsime Maskvoje. Mes neplanuojame keisti savo redakcinės politikos“, – teigia „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Alexei Vendedictov.
„Negalima to lyginti su karu – katastrofa ir baisia tragedija, kai kasdien miršta žmonės – kas vyksta dabar. Bet mes taip pat kariaujame. Kadangi dirbame karo sąlygomis. Turime per daug ribojimų ir už kiekvieną klaidą mokame ne gyvybėmis, o savo darbu“, – kalba „TV rain“ generalinė direktorė Natalija Sindeeva.
Rusijos oligarchai taip pat pradeda justi Kremliaus karo padarinius. Vokietija konfiskavo štai šią daugiau nei 430 mln. eurų vertą didžiausią pasaulyje superjachtą „Dilbar“. Jos šeimininkas rusų oligarchas Alisheris Usmanovas. Britų spauda skelbia, kad išsigandę tokio likimo mažiausiai penki rusų oligarchai pasiuntė savo jachtas iš Europos į Maldyvų salas. Tačiau to padaryti nespėjo Rosneft vadovas Igoris Sechinas. Ši jam priklausanti 100 milijonų eurų vertės jachta „Amore Vero“ konfiskuota Prancūzijoje.
Tarptautinėms institucijoms sankcijų smaugiamus Rusijos skolos reitingus jau prilygino „šlamštui“. Visus projektus Rusijoje ir Baltarusijoje stabdo Pasaulio bankas. Briuselis sako, Rusijos ekonomika gali būti torpeduojama ir toliau. Rengiamas ketvirtas sankcijų paketas, tačiau Vakarai ruošiamasi ir galimam Kremliaus atsakui – naftos ir dujų tiekimo ribojimams.
„Ypač stengiamės diversifikuoti energijos tiekimą. Didiname suskystintų gamtinių dujų tiekimą, jog užtikrintume, kad jų užteks šildymo sezonui. Dvigubiname atsinaujinančiųjų išteklių naudojimą. Tai protingiausias ir švariausias būdas pasiekti nepriklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių“, – sako Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
Tačiau šiuo metu pagrindinis Europos Sąjungos galvos skausmas, kaip pasirūpinti iš Ukrainos bėgančiai karo pabėgėliais. Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad iš karo draskomos Ukrainos vos per savaitę pasitraukė jau milijonas žmonių. Jeigu situacija nesikeis, manoma, šis skaičius gali išaugti mažiausiai keturis kartus.
