„Dėl to, žinoma, labai apmaudu ir labai dėl to nervinuosi, aš iki dabar negaliu ramiai kalbėti“, – sako Latvijoje gyvenanti Rusijos pilietė Liudmila Larkina.
Rygoje gimusi, augusi ir visą gyvenimą Latvijoje praleidusi pensininkė L. Larkina sunkiai sulaiko ašaras – jai nepavyko išlaikyti latvių kalbos egzamino.
„Aš galvoju, kad patys latviai ne visi teisingai rašo, pradėkime nuo to“, – teigia L. Larkina.
L. Larkina turi Rusijos pilietybę, o tokiems žmonėms, kaip ji, Latvijos valdžia liepė rinktis – arba išlaikote latvių kalbos egzaminą, arba išvykite iš šalies.
„Kai visi sako, kad 30 metų gyvenau čia ir nesugebėjau išmokti, tai aš žinau, aš viską suprantu, aš galiu kalbėti, bet reikalas tame, kad aš rašyti, žinoma, negaliu“, – sako L. Liudmila.
Iš viso Latvijoje gyvena 25 tūkstančiai Rusijos piliečių. Maždaug pusė jų suskubo egzaminą laikyti. Bet rezultatai pasirodė nekokie – daugiau nei pusė jų patikrinimo neišlaikė.
„Dalyvaujate pirmą kartą? — Ne, antrą kartą. — Kuri dalis buvo sunkesnė: kalbėjimas ar rašymas? — Rašymas. — Kiek laiko gyvenate Latvijoje? — Visą gyvenimą“, – teigia vyras, laikęs egaminą.
„Idėja teisinga, nesigėdiju, kad tuomet dėl to balsavau. Manau, tai pasiteisino, nes tai signalas, kad latvių kalbą reikia mokėti“, – pabrėžia buvęs Latvijos vidaus reikalų ministras Maris Kučinskis.
Per 2008-ųjų krizę Rusija buvusių sovietinių respublikų piliečiams siūlė Rusijos pilietybę. Latvijoje atsirado nemažai žmonių tuo susiviliojusių, ypač moterų tarpe, nes Rusijoje moterų pensinis amžius yra 55-eri.
„Pamenu, kai parduotuvėse moterys, draugės kalbėdavosi: „Kaip tu, kodėl nepasiėmei Rusijos pilietybės? Aš, va, gaunu pensiją, o tu ne“, – pasakoja Rusijos piliečių Latvijoje konsultantė Regina Ločmala.
L. Larkina elgėsi lygiai taip pat – neturėdama darbo, nusprendė, kad papildomi pinigai nepamaišys. Todėl iki šiol per mėnesį iš Rusijos gauna po kiek daugiau nei 100 eurų.
„Tai dabar dėl šitų kapeikų Latvija mums nieko nemoka. Ir kodėl mes tapome tokiais liaudies priešais dėl to, nes Rusija mums moka pensijas?“ – svarsto L. Larkina.
Liudmila dabar laukia galimybės egzaminą perlaikyti. To paties prašo ir apie 7 tūkstančiai kitų, egzamino neišlaikiusių Latvijos rusų. Vis tik beveik 4 tūkstančiai gyventojų nieko nedarė, todėl jiems valdžia jau siunčia pranešimus, kad jie privalo Latviją palikti per 90 dienų.
„Labai geras įstatymas. — Kodėl taip manote? — Todėl, kad jeigu žmogus gyvena čia ir nesimokė, tai yra košmaras“, – tvirtina gyventojas.
„Įstatymas siaubingas, žinoma, todėl, kad vargšai žmonės per 2 metus neišmoks kalbos“, – mano praeivė.
„Reikalas tame, kad tada, kai rusai pradėdavo šnekėti su latviais, latviai čia pat pereidavo į rusų kalbą. Išlepino“, – sako moteris.
Latvių kalbos egzaminas susideda iš 4 dalių – skaitymo, rašymo, klausymo ir kalbėjimo. Laikas limituotas, o viskas vyksta kompiuterių pagalba.
Naudotis kompiuteriu sudėtinga ir L. Larkinai. Ji sako, kad visą gyvenimą su žmonėmis kalbėjo rusiškai – jei kolektyve pasitaikydavo latvių, jie, kad visiems būtų paprasčiau, taip pat kalbėdavo rusiškai. O dabar viskas atsisuko bumerangu.
„Žinote, pažįstu vienus žmones. Jie yra atvažiavę, bet jie jau seniai čia gyvena. Jie irgi laikė, taip pat neišlaikė ir jie ruošiasi išvažiuoti iš čia. Viskas“, – sako L. Larkina.
Liudmila sako, kad taip latvių valdžia iš šalies išvys žmones, kurių vaikai ir anūkai jau Latvijos piliečiai, mokosi latviškose mokyklose, tad jie taip pat paliks šalį.
„Net vyras sako: „Liuda, negadink sau nervų, jeigu ką, mes išvažiuosime iš čia“. Va, ir viskas“, – teigia L. Larkina.
Rygos gatvėse kalbinti žmonės skirstosi į dvi stovyklas – jei latviai tragedijos nemato, tai rusakalbiams atrodo, kad išmokti latviškai nėra būtina, o reikalavimai absurdiški.
„Vertinu, kad nėra jokios prasmės. Mano vertinimu, būtinybės nėra ir prasmės irgi nėra“, – sako praeivė.
„Man asmeniškai apmaudu už tuos, kuriems prievarta siūlo išvažiuoti. Tie, kas čia gyvena, jie iš tikrųjų laiko šitą šalį mažąja tėvyne, antrąja tėvyne. Tai neteisinga“, – pabrėžia kita moteris.
„Jums pasiūlytų nei iš šio, nei iš to mokytis kiniečių kalbą būnant 60-ies metų. Okupavo kiniečiai, ką daryti?“ – sako vyras.
Tiesa, griežtoji latvių tvarka negalioja tiems, kurie jau vyresni nei 75-erių. O ir iš šalies išprašomi bus ne etniniai rusai, o tik rusiškų pasų turėtojai.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
