Negana to, Rusija tarsi norėdama dar labiau pasityčioti iš ukrainiečių, humanitarinius koridorius siūlo atidaryti tik į Rusiją ar Baltarusiją, bet ne į Vakarus. Visgi žmonės bando gelbėtis įvairiausiais būdais. Tūkstančiai gyventojų – Lvivo geležinkelio stotyje, kelte į Rumuniją.
Okupantams apšaudant ir žudant civilius žmonėms pabėgti nuo karo darosi vis sunkiau. Pavyzdžiui, Sumų srityje okupantai iškratė kiekvieną civilio automobilį ir nuleido padangas.
„Nuleido padangas. Supjaustė. Kiekvienai mašinai. Pažiūrėkit žmonės, ką jie b*** daro“, – emocijų nebesuvaldė Sumų srities gyventojas.
Visgi, kai kuriems ištrūkti pavyksta. Dalį šeimos Ukrainos lietuviui Vasilijui iš Vinicos išgabenti pavyko.
„Du sūnūs, žmona dar liko. Tai buvo tiesiog evakuacija. Bet pas mane buvo problemos su benzinu, buvo tiesiog neįmanoma išvažiuoti iš miesto“, – pasakojo vyras.
Darosi sunku ištrūkti
Pirmadienį per kelias valandas pavyko evakuoti apie 2000 žmonių iš Irpinės. Kadangi tiltas susprogdintas, gyventojai su vaikais ir kūdikiais ant rankų per upę kėlėsi eidami siaura medine lenta.
„Mirė moteris su trylikos metų vaiku. Visi namai apšaudyti. Pas mus mažai žmonių liko. Labai baisu ir sunku. Čia karas, fašizmas. Tai genocidas“, – kalbėjo viena moterų.
Tačiau iš Kyjivo priemiesčių ištrūkti tampa beveik neįmanoma.
„Bučios praktiškai neliko. Taip, dar yra namai, yra žmonės, sėdi rūsiuose. Humanitarinė katastrofa. Negali išlįsti, kas liko gyvi. Čečėnai landžioja kiekviename žingsnyje. Vyras išlindo parūkyti – nušovė. Kitas išėjo į balkoną, atskrido granata. 4 butų nėra. Sprogdina išvažiavimą iš Irpinės, sprogdina taikius gyventojus. Traukiniai turėjo išvažiuoti permušė iešmus “, – pasakojo Bučios gyventojas Denisas.
„Pagalbą“ siūlo Rusija ir Baltarusija
Ironiška, tačiau pati Rusija, kuri verčia žmones slėptis ir jau du kartus apšaudė humanitarinį koridorių iš Mariupolio, pasiūlė juos atverti tik į Rusiją ar Baltarusiją. Ukrainos premjero pavaduotoja Irina Vereščiuk tokį siūlymą vadina absurdišku ir cinišku.
„Kreipiuosi į lyderius. Į Emmanuelį Macroną, kuris bando padėti. Kreipiuosi į Borisą Johnsoną, į poną Bideną. Padėkite atidaryti tikrus ir efektyvius humanitarinius koridorius, kurie padės išgelbėti šimtus tūkstančius žmonių gyvybių“, – į Vakarų lyderius kreipėsi politikė.
Tuo metu žmonės bando gelbėtis įvairiausiais būdais. Lvivo geležinkelio stoties prieigose tūkstančiai žmonių, tarsi per Antrąjį pasaulinį karą, laukia kada galės užeiti bent jau į stoties vidų. Tūkstančio žmonių pripildytas ir keltas Dunojaus upe keliantis pabėgėlius į Rumuniją. Žmonės palikę savo artimuosius, nepraranda vilties išvysti juos dar kartą.
„Mūsų šeima iš esmės buvo išardyta, nes turėjau palikti tėvus ir vyrą namuose. Tikiuosi, kad kai visa tai baigsis, mes vis tiek turėsime namus, į kuriuos galėsime grįžti – kalbėjo pabėgėlė iš Odesos Stasia.
Šypsosi ir vaikus bučiuoja žmonės saugiai pasiekę Lenkijos pasienį. Visgi pabėgėliai neslepia emocijų ir įtampos dėl artimųjų, kurie iki Ukrainos Lenkijos pasienio taip ir neatvyko.
„Dabar jaučiuosi saugi, bet esu labai prislėgta, nes mano šeimą karas suskaldė į dvi dalis. Ir aš palikau savo širdį ten, Ukrainoje“, – pasakojo nuo karo siaubo bėganti moteris.
Namų vėl neteko našlaičiai
Saugiai jaustis, pavalgyti ir ramiai miegoti gali našlaičiai iš Kijevo, Odesos, Charkivo. Jie apgyvendinti viename Lenkijos viešbučių. Našlaičiai slėpėsi nuo bombų, tačiau išėję iš slėptuvės, kur grįžti nebeturėjo – prieglauda buvo susprogdinta.
„Jie klausia kas, kada pasibaigs, kada tai apskritai baigsis, kas bus. Jiems baisu. Ir mums baisu. Mes neturime, ką jiems atsakyti. Mes nežinome, kas bus rytoj, kas bus už valandos“, – sakė našlaičių globėja Elena.
O likę Ukrainoje, kad apsaugotų savo moteris ir vaikus, mokosi šaudyti. Kai kurie Lvive besitreniruojantys vyrai sako, kad nėra laikę ginklo rankose, bet tai jiems apsiginti nesutrukdys.
„Šiuo metu tu neturi pasirinkimo, nes mūsų tauta yra susivienijusi kaip niekada prieš tai ir visi žino, kad mes turime gintis ir kovoti už savo žemę, savo šalį“, – sakė vienas kovotojų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
