Estų koviniai narai-išminuotojai Klaipėdos uoste ruošiasi operacijai. Gumine valtimi juda įtariamo sprogmens link. Vienas karys šoką į vandenį ir plaukia prie įtartinų laidų Lietuvos strateginiame objekte. Juos pasiekęs paneria. Vanduo drumzlinas, tad vos matyti. Vis dėlto estas įvertina padėtį ir apie ją praneša valtyje laukiantiems bendražygiams, o šie kontaktuodami su sausumoje esančiais kitais kariais atseka ir patį sprogmenį. Karys ruošiasi jį sunaikinti valdomu sprogimu. Visi sustingsta.
Tiesa, tai tik pratybos, kuriose dalyvauja ir lietuviai, latviai, britai bei amerikiečiai.
„Kurie turi išspręsti ir sunaikinti improvizuotus sprogmenis jūrinėje aplinkoje. Kita grupė dirba su autonominiais povandeniniais įrenginiais, kurie skenuoja dugną ir ieško Pirmo, Antro pasaulinio karo minų, tam, kad išvalytume mūsų pakrantę“, – aiškina karinių jūrų pajėgų atstovas kapitonas leitenantas Irmantas Medutis.
O karo palikimo gausu. Štai, jau ne pirmą mėnesį vyksta Senosios perkėlos rekonstrukcijos ir remonto darbai. Balandžio 19-ąją čia buvo rastas pirmas sprogmuo, nuo to laiko narai išminuotojai į šį objektą vyksta kone kasdien. Darbininkai bei kariai čia jau aptiko ir saugiai iškėlę sunaikino beveik 800 skirtingų sprogmenų.
„Vis tik, manau, šių dienų sprogmenys yra pavojingesni. Nes ne visus juos žinome. Apie daugumą Antrojo pasaulinio karo sprogmenų išmanome, o naujieji kelia klausimų“, – kalba estų kovinių narų-išminuotojų būrio vadas Priit Kaasikmae.
Tiesa, anot profesionalo, dirbant ir su povandeniniu karo palikimu reikia stiprių nervų. Ypač kai tamsiame vandenyje netikėtai prieš akis išnyra nesprogusios minos kontūrai.
„Turi išlikti ramus, nepanikuoti. Ir viskas bus gerai“, – teigia P. Kaaasikmae.
Ramūs išlieka ir keltus per Kuršių marias valdančios įmonės vadovai. Anot jų, nors radus sprogmenis, kol jie ištraukiami, sustoja keltų darbas, tačiau esą finansiniai nuostoliai dėl to nedideli, daugiausia problemų kyla tik kelias valandas į kitą pusę patekti negalintiems keleiviams. Vis tik įmonės atstovai tvirtina – net sprogmeniui detonavus, keltų keleiviai yra saugūs.
„Žiūrint kokio dydžio būtų sprogimas, bet kelto konstrukcija yra tokia, kad keltas turi penkis sausuosius skyrius ir pagal techninius reikalavimus pažeidus du gretimuosius sausuosius skyrius, keltas turi išlikti paviršiuje. Tai manytina, kad paskandinti patį keltą būtų sudėtinga, o apgadinti, gal ir galėtų“, – sako „Smiltynės perkėlos“ vadovas Mindaugas Čiakas.
Išminuotojai ties perkėla dažniausiai randa 20 milimetrų artilerinius sviedinius, kuriais per Antrąjį pasaulinį karą Klaipėdą bei Kuršių neriją ginantys vokiečiai naudojo tiek numušinėdami sovietų lėktuvus, tiek naikindami priešą ant žemės ar bandančius ledu įveikti marias raudonarmiečius.
„Kuršių nerijoje buvo įsitvirtinę vokiečių kariai, kurie neleido sovietų kariams persikelti per Kuršių marias ir tokiu būdu atkirsti Klaipėdos uostą. Jei jie būtų persikėlę per Kuršių marias, Klaipėdos uostas būtų atkirstas iš tos pusės. Sunkiąja technika pervažiuoti buvo neįmanoma, bet karių grupėms buvo įmanoma pereiti ledu, nes ledas buvo užšalęs“, – pasakoja Klaipėdos universiteto istorikas Vygantas Vareikis.
Tiesa, karas mariose paliko ir kur kas galingesnių artilerijos sviedinių. Norėdami pademonstruoti jų galią, išminuotojai tokį pritaiso sename automobilyje ir jį detonuoja.
Vis dėlto, galingiausi sprogmenys – aviacinės bombos bei minos, slepiasi Baltijos jūroje. Jas iškelti ir transportuoti pavojinga, tad lietuviai su NATO sąjungininkais tokias aptikę naikina vietoje.
