Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Vienas po kito į Klaipėdos uosto akvatoriją įplaukė didžiuliai laivai. Klaipėdos uoste pirmą karto vyko didžiausios Baltijos jūroje tarptautinės taršos likvidavimo pratybos „Balex Delta“. Jose dalyvavo 10 laivų iš septynių šalių.
„Nė viena šalis nepajėgi išlaikyti tokių pajėgumų, dėl to yra organizuojamos tokios pratybos, kad jeigu yra poreikis, mes esam pasirašę Baltijos jūros aplinkos apsaugos konvenciją arba Helsinkio konvenciją, jos pagrindu organizuojam tokias pratybas“, – kalbėjo pratybų vyriausiasis koordinatorius Igor Kuzmenko.
Pratybos vyko tiek Kuršių mariose, tiek Baltijos jūroje. Abejose vietose pagal legendas nutinka ekologinės nelaimės. Imituojama, kad Baltijos jūroje, esą į molą atsitrenkia tanklaivis.
„Tanklaivis atsitrenkia į Pietinį molą. Iš jo išbėga apie 5000 tonų naftos produktų ir oro sąlygos labai blogos šiandien imituojamos. Pats teršalų surinkimas yra neįmanomas, todėl Lietuva kreipiasi į Helsinkio konvencijos nares, kad jie suteiktų savo pagalbą, savo laivyną“, – pasakoja Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Gelbėja ir nukentėjusius gyvūnus
Vykstant pratyboms, gali būti ribojama laivyba Klaipėdos uoste.
„Tam tikrais momentais stabdysime. Stengsimės daryti taip, kad linijiniai lavai, keltai kurie atplaukia, kad jiems netrukdytų, kad jie galėtų praplaukti“, – teigia A. Latakas.
Pratybose dalyvauja ir Lietuvos jūrų muziejus. Jų užduotis, gelbėti nuo taršos nukentėjusius gyvūnus.
„Jūrų muziejus turi pajėgumus suteikti pagalbą teršalų paveiktiems paukščiams, žinduoliams, tai jie visą šitą pratybų scenarijų ir vykdys“, – sako Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas Giedrius Premeneckas.
Pratybos vyko dėl kelių priežasčių. Viena jų – ekologinės nelaimės Baltijos jūroje nėra retenybė.
„Vienas iš didesnių mūsų atsakomybės rajone buvusių avarijų, tai iš Būtingės naftos plūduro trūkusios žarnos išliejimas. Mažesnių teršalų, lokalių atvejų pasitaiko beveik kiekvieną mėnesį“, – komentavo Giedrius Premeneckas.
Laivai bus atviri gyventojams
Be to, Baltija iš rusų uostų dažnai kursuoja trečiųjų šalių laivai, kurie, pasak specialistų, yra tikros tiksinčios ekologinės taršos bombos.
„Tie laivai nėra labai saugūs plaukiojimui, yra vieno korpuso laivai. Ir yra tam tikra rizika, kad gali įvykti, nesaugiai juos eksploatuojant, teršalų išsiliejimas“, – tikina Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas.
Antradienį nuo ryto klaipėdiečiai ir miesto svečiai gali stebėti taršos likvidavimo pratybas uoste Kruizinių laivų terminale arba Senojoje perkėloje, o rugpjūčio 29 dieną Kruizinių laivų terminale prišvartuoti laivai bus atviri visuomenei.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
