Ar siūlomi mokesčių pakeitimai bus palankūs gyventojams ir verslui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir VU ekonomistas, mokslų daktaras Algirdas Bartkus.
Ar gera mintis yra apmokestinti gyventojų pajamas (GPM)?
I. Genytė-Pikčienė: Kai gresia mokestinės reformos, ekonomistai visada įspėja, kad pajamų mokesčiai yra paveikūs ekonomikos augimui. Tai yra pakankamai ekonomikos augimui žalingi mokesčiai, tad jais stipriai manipuliuoti mokestinės reformos akivaizdoje tikrai nereikėtų. <…>
Mokestinė aplinka kuria akstiną čia dirbti, kurti, veikti, siekti rezultatų. Dabar matant, kad pajamų mokesčiai yra ant svarstymų lėkštelės išdėlioti ir tie pasiūlymai yra visai reikšmingi, tikrai norėtųsi, kad ne vien tik per fiskalinę prizmę būtų vertinami šie pasiūlymai, bet ir būtų įsiklausyta į konkurencingumo aspektus.
Turėtų būti pasižiūrėta, kaip kaimyninės Latvija ir Estija savo mokestines aplinkas kuria, nes natūralu, kad į mūsų regioną ateinančios įmonės, mus vertina kaip vieną ir apsiskaičiuoja, kur jiems yra patogiau veikti ir realizuoti savo pelnus. Norėtųsi, kad galutiniame rezultate nesurinktume mažiau, nei tikėjomės. Ekonomistai tokiomis aplinkybėmis rekomenduoja žiūrėti į taršos, vartojimo ir turto mokesčius, galbūt būtų galima iš jų surinkti daugiau pajamų.
Kai kalbame apie darbo pajamų apmokestinimą, ar mes galime pralaimėti Latvijai ar Estijai?
A. Bartkus: Kalbėkime apie tai, kad jeigu mes apmokestiname pajamas, mes tokiu atveju vartotoją ar gyventoją pastatome į tokią padėtį, kur jis neturi, kaip atsakyti į šį pokytį. Mes sumažiname jo pajamas ir jo atsakymas bus paprastas: jis mažiau vartos.
Jei mes paimame ir padarome kitaip, pavyzdžiui, padidiname pridėtinės vertės mokestį (PVM), vartotojas turi, kaip į tai atsakyti – jis gali pirkti prekę, kuri bus pigesnė. Reiškia, tu turi manevro laisvę. <...>
Dėl to iš vartotojo pusės, jei reikėtų rinktis: didinti PVM ar GPM, reikia rinktis didinti PVM. Suprantame vieną kainodarinį niuansą, kad kai praeina audringi infliaciniai tarpsniai, paskui ateina kainų štilius. O dabar, kas laukia priekyje, tai kad vėl besikaupiant kaštams, gamintojai ir pardavėjai pereis prie to, kad jie vėl tas kainas realizuos.
Jeigu didiname PVM tokiame kontekste, gali būti, kad PVM didinimas pasimes šioje kainodaroje. Ar taip, ar taip kainą būtų padidinę iki kažkokio konkretaus lygio. Tokiu būdu, jei pavyzdžiui, PVM pakeliamas dviem procentais – iki 23 proc., taip sekantiems metams pasiimame apie 650–670 mln. eurų iš verslo, o ne iš gyventojų. Tik tokiu atveju reikia aktyvaus pirkėjo, kuris turėtų atsiliepti į išaugusią kainą. Ir jei pridėtume tuos du proc. prie PVM, tai prekė, kuri kainavo 99 ct., dabar kainuotų 1,01 Eur. Pica, kuri kainuoja 11,99 Eur., kainuotų 12,19 Eur.
Pokytis yra nedidelis, bet visos ekonomikos mastu duos labai gerą efektą. Visgi, nuo to nukentės prabangos prekių gamintojai, jie šiek tiek mažiau parduos.
Daugiau apie tai išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Visą laidos „Dienos pjūvis“ įrašą žiūrėkite čia:
