Šalia Panevėžio gyvenantis Algis Užimtumo tarnyboje registruotas kaip bedarbis. Buvęs melioratorius jau 2 dešimtmečius gyvena su bedarbio statusu, mat jis garantuoja nemokamą gydymą. O kad turėtų iš ko gyventi, vyras prisipažįsta uždarbiaujantis.
„Nelegaliai uždarbiauju. Užsidirbu ant duonos, užsidirbu kaip įmanoma. Ne kiekvieną dieną. Galima į mišką nueiti, malkas paskaldyti, supjauti. Privačiai šiek tiek pavyksta, pas draugus, pažįstamus. Legaliai negaliu, sveikata neleidžia, o Darbo biržoje stoviu. Dėl sveikatos, socialiai draustas kad būčiau. Neprašau pašalpų, maisto“, – sako bedarbis Algis.
Socialinės apsaugos ministrė įsitikinusi, kad toks žmogus turi pradėti dirbti oficialiai, arba jam reikia padėti pakeisti gyvenimo būdą, galbūt apmokyti darbo, kurio reikia sąžiningiems darbdaviams. Nors Algis neišsiduoda, ar turi kokių skolų, pasak ekonomisto Romo Lazutkos, daug lietuvių renkasi dirbti nelegaliai dar ir dėl to, kad turi įsiskolinimų, kurias tektų grąžinti gaunant oficialų atlyginimą – nesumokėtų alimentų, baudų, pradelstų sąskaitų už komunalines paslaugas.
„Turi daug įsiskolinimų, dirbant legaliai, didelė dalis algos bus skoloms grąžinti. Liks mažai pinigų pragyventi, ieškosi galimybių uždirbti nelegaliai“, – teigia ekonomistas Romas Lazutka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau ruošia botagą Užimtumo tarnyboje registruotiems kaip bedarbiai, tačiau dirbantiems nelegaliai. Ministerija siūlo, kad užsiregistravusiam bedarbiui Užimtumo tarnyba pusmetį siūlytų darbą, atitinkantį kvalifikaciją ir patirtį. Jei per 6 mėnesius žmogus darbo neišsirinks, turės dirbti bet kokį darbą. Jei ir tokio darbo kratysis, tuomet jau bus braukiamas iš bedarbių sąrašų ir nebegaus pašalpos, kuri siekia 60 proc. buvusio atlyginimo, tačiau ne daugiau kaip 900 eurų.
„Žmonėms, kurie ieško darbo, jiems pokyčio nebus. Pokytis bus tiems žmonėms, kurie iki šiol teigia, kad ieško ir neranda darbo“, – kalba viceministras Vytautas Šilinskas.
O jei Darbo inspekcija nustatys, kad Užimtumo tarnybos siūlomų darbų atsisakantis pilietis uždarbiauja nelegaliai, jis nebegaus ne tik bedarbio pašalpos, bet ir nemokamo gydymo.
„Siekiame mažinti toleranciją darbui šešėlyje. Nauju reglamentavimu užtektų vieno konstatavimo, kad gauna šešėlines pajamas, išbrauktas iš bedarbių sąrašų, piktnaudžiavimas nemokamu sveikatos draudimu neturi būti toleruojamas. Tai mažintų paskatas dirbti šešėlyje“, – tikina ministrė Monika Navickienė.
Tokius ministrės Navickienės užmojus darbdaviai ir profsąjungos peikia. Esą sunku bus ne tik sugaudyti nelegaliai dirbančius tariamus bedarbius, bet sugrąžinti juos į legalią darbo rinką, ypač vyresnius, priešpensinio amžiaus žmones, kurių darbdaviai vengia.
„Vyriausybė nusimeta savo atsakomybę, nepakankamai dirba. Skirstyti bedarbius, kai yra piktybiškų nedaug, bet tai gali paveikti priešpensinio amžiaus žmones, kurių pusė nedirba ir ieško darbo. Tai pavojus“, – aiškina profsąjungų atstovas Aleksandras Posochovas.
Iš bedarbių sąrašų išbraukus dalį ilgalaikių bedarbių ir dirbančius nelegaliai, pagražės oficialaus nedarbo Lietuvoje statistika, tačiau, anot darbdavių, įdarbinimo situacija Lietuvoje nepagerės. Mat daug bedarbių yra mažuose miesteliuose ir kaimuose ir jiems nepasimokės dėl minimalios ar šiek tiek didesnės algos važinėti dirbti į didmiesčius.
„Klausimas, kodėl įvedam statusą? Dėl statistikos, kad nesiskaičiuotų bedarbiai, statistika pagerėja, bet žmonės niekur nedingsta, jie yra nedirbantys, bedarbiai“ – svarsto verslo konfederacijos direktorė Eglė Radišauskienė.
Darbdaviai kritikuoja ministerijos siūlymą bedarbiams piršti darbus, už kuriuos gautų vos 60 proc. buvusios algos. Esą logiška, kad žmonės jų atsisakinės ir po pusmečio neteks bedarbio pašalpos. Ir nors ministerija žada padėti bedarbiams mokytis, persikvalifikuoti, profsąjungos abejoja, kad tokia politika greitai duos rezultatų.
