Prezidentūra aiškina, jog Nausėda skristų į Ukrainą tik jei gautų kvietimą iš Zelenskio. Politologai svarsto, kad Nausėda praleidžia progą parodyti lyderystę, tačiau diplomatai aiškina, kad dabar Ukrainai reikia ne parodomųjų akcijų.
Jau kelios dienos, kai Jungtinės Valstijos, Australija ir dalis kitų valstybių laikinai savo ambasadas perkėlė iš Ukrainos sostinės Kijevo į daug arčiau Vakarų esantį Lvovą. Visgi sumaišties, regis, daugiau vakariečių galvose nei Ukrainos miestuose.
„Masinio parduotuvių lentynų šlavimo tikrai nėra. Įtampėlė, reikia pripažinti, tvyro. Žmonės labiau susikaupę, susitelkę, susivieniję“, – teigia ambasadorius Valdemaras Sarapinas.
Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas pasakoja, kad daug civilių registruojasi mokymams, kaip naudotis ginklu.
„Tikrai ruošiamasi blogiausiam scenarijui, labai tikint, kad tai neįvyks“, – sako V. Sarapinas.
Kol Vakarų šalys dar nebuvo nurodžiusios savo piliečiams palikti Ukrainos, čia netrūko ir valstybių lyderių – ką tik čia lankėsi Vokietijos kancleris Scholzas, Prancūzijos vadovas Macronas, prieš tai – ir Lietuvos premjerė Šimonytė.
„Vakar vakare ES ambasadoriai buvom susitikę su užsienio reikalų ministru Kuleba, tai jis labai nuoširdžiai, iš visos dūšios dėkojo toms šalims, kurios sugebėjo atrasti laiko ir kurių vadovai, ministrai, apsilankė ar planuoja lankytis Ukrainoje“, – kalba V. Sarapinas.
Tačiau, priartėjus datai, kai, pasak amerikiečių žvalgybos duomenų, Rusija gali pradėti atakas, svečių srautas į Ukrainą apslopo. Pakeliui į Ukrainą šiuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas su dar penkiais kolegomis. Komitetas ten rengia išvažiuojamąjį posėdį, prisijungs ir Lenkijos parlamento delegacija.
„Pats vizitas yra svarbi žinia ukrainiečiams, kad mes esame kartu, kad nesate vieni. Važiuoti į Ukrainą šiandien kaip tik reikia. Civiliai išvažiuoja dėl saugumo, politikai atvažiuoja“, – teigia komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Tačiau Gitanas Nausėda Vasario 16-ąją minės Lietuvoje. Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė šiandien pranešė, kad planas keistųsi nebent jei Ukrainos vadovas Zelenskis pakviestų Nausėdą atvykti. Konservatorius Kasčiūnas mano, kad laukti kvietimo neverta.
„Žinot, galima skristi, pasiskambinti Zelenskiui – „mes atskrendam, kur tau mūsų reikia labiausiai?“ Jis bus laimingas. Tai reikia daryti ir pernelyg ilgai nelaukiant. Ir važiuoti ne tik į Kijevą, bet ir Ukrainos Rytų miestus“, – sako L. Kasčiūnas.
„Gal ne gimtadienio šventė, kad būtų privaloma, kad ateitų kvietimas. Galima iš savo pusės iniciatyvą išreikšti. Noro ir lyderystės klausimas“, – komentuoja politologė Margarita Šešelgytė.
Politikai ir politologai mini Valdo Adamkaus pavyzdį. 2008-aisiais, Rusijai įsiveržus į Sakartvelą, jis kitą dieną su Lenkijos, Ukrainos, Estijos prezidentais ir Latvijos premjeru nuvyko į Tblisį išreikšti palaikymo. Istorija dabar panaši, tačiau nauji karo veiksmai neprasidėjo – bent kol kas. Diplomatas Antanas Valionis įsitikinęs, kad Lietuva jau parodė labai konkretų palaikymą Ukrainai.
„Tą paramą mes geriausiai pademonstravome nuveždami savo „Stingerius“, – sako A. Valionis.
Pasak Valionio, parodomiesiems susitikimams dabar ne laikas.
„Tai būtų truputį nešvarus žaidimas. Labai vengčiau važinėjimo ir prezidentas teisus – jeigu Zelenskiui reikėtų paramos, jis paprašytų. Palaikau ryšius su kolegomis ukrainiečiais ir žinau, kad jie ten nespėja suktis nuo gausybės svečių, kuriems reikia skirti dėmesį, rodyti pagarbą, kai šalia yra kitų svarbesnių darbų“, – tikina A. Valionis.
„Visą laiką reikia vertinti – tai yra valstybės vadovas. Valstybės vadovui grėsmė negali būti sukelta. Bet nemanau, kad šiandien tokia situacija, kai reikėtų kalbėti apie grėsmę. O palaikymas iš prezidento pusės labai stiprus yra“, – teigia „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Politologė Margarita Šešelgytė svarsto, kad nuvykdamas į Ukrainą Nausėda tiesiog parodytų lyderystę.
„Gal moralinis atsakymas sau, kiek man tai svarbu, prioritetų darbų sąraše kur tas klausimas. Tas žingsnis į priekį neprivalomas, bet būtų lyderystės pavyzdys“, – sako M. Šešelgytė.
Šiandien į Ukrainą Lietuva siunčia oro gynybos bataliono karių grupę – apmokyti vietos karius naudotis savaitgalį ten atskraidintomis priešlėktuvinių raketų sistemomis „Stinger“.
