Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nelaukiant Ukrainos užpuolimo jau reikalauja Rusijai europinių sankcijų.
Baltarusijoje neva karinėms pratyboms, kurios baigėsi vakar, atvykę Rusijos kariai išvykti nebesirengia, nors Baltarusijos režimo užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus dar praėjusią savaitę žadėjo, kad po pratybų neliks nė vieno Rusijos kario ir karinės technikos vieneto.
Vien Baltarusijos teritorijoje Rusijos karių gali būti apie 30 tūkst. Esą jie labiau susikoncentravę ties Ukrainos siena, nuo už 150 km nuo Lietuvos esančių Baranovičių iki Damanovos. Tačiau Lietuvos vadovams didžiulį nerimą kelia tai, jog Rusijos kariniai orlaiviai fiksuoti ir daug arčiau – vos už 35 kilometrų nuo Lietuvos sienos esančioje Lydoje.
„Mes matome, kad daliniai yra netoli Lietuvos. Kai kur informacija buvo ir viešumoj dėl Lydos oro uoste esančių pajėgumų. Tai yra signalas ir NATO. Būtent tuo pagrindu mes pavojaus mygtuką esame šiuo metu ir nuspaudę“, – teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Valdantieji rėžia, kad iš Baltarusijos nesitraukiant Rusijos kariams, Putinas jau vykdo Baltarusijos okupaciją ir dėl to Lietuvai bei kitoms NATO sąjungininkėms laikas keisti visą atgasymo architektūrą.
„Rusija nežada išeiti iš Baltarusijos, kalba apie sąjunginės valstybės vakarinių sienų gynybą. Tai naujesnis dalykas. Nors Rusija daugiau kaip 10 metų daro viską, kad kariniu būdu integruotų Baltarusijos karines pajėgas į savo struktūras“, – komentuoja krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Lietuva dar garsiau savo teritorijoje reikalauja nuolatinio, o ne rotacinio JAV karių bataljono, kuriame būtų tūkstantis ar net daugiau karių. Šeštadienį Vilniuje lankydamasis Pentagono vadas tokio pažado dar nedavė, tad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuvai būtina skubiai stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas, šiemet keisti valstybės biudžetą ir papildomai didinti finansavimą krašto apsaugai, pirkti daugiau ginkluotės, tiesa, viešai įvardinti poreikius ministras atsisako.
„Tai aptarta su premjere, ji kalbėjo apie tai, ji irgi siūlė ir anksčiau buvo iš prezidentūros tie siūlymai apie kariuomenės modernizavimą. Mes juos konkretizavom ir galim tiksliai pasakyti, kiek ir ko kaip greitai galim įsigyti“, – kalba A. Anušauskas.
„Blogėjant saugumo situacijai regione, dar pačioje šių metų pradžioje paprašiau krašto apsaugos ministro bei kariuomenės vado įvertinti galimybę pagreitinti planuojamus įsigijimus bei pateikti jų papildomo finansinio poreikio planą. Preliminarius siūlymus KAM kartu su kariuomene yra parengusi ir vyksta jų vertinimas bei konsultacijos su Finansų ministerija dėl šių metų biudžeto tikslinimo“, – teigia Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
O opozicija skeptiškai vertina valdančiųjų užmojus didinti krašto apsaugos finansavimą ir reikalauja jau šiemet numatytus 1,2 mlrd. eurų naudoti taupiai, o jei jų nepakaks, aiškiai įvardinti, kam bus skirti papildomi pinigai.
„Esame suplanavę išlaidas gynybai, švietimui, socialinėms reikmėms, kultūrai, to plano reikia laikytis. Jokios realios grėsmės Lietuvai nėra. Jei kažkuriems politikams ištikęs nerimo, psichologinio nestabilumo priepuolis, tuos dalykus sprendžia ne Seime ir ne biudžeto tvarkymo būdu. Tuos dalykus reikia spręsti kitose įstaigose“, – sako socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
„Skiriant pinigus reikia labai aiškiai suvokti, kur jie pateks. Daug didesnis saugumas valstybėje, kada žmonės valstybėje yra aprūpinti deramai, skurdas mažesnis ir kt. Jei turime laisvų pinigų, juos reikia skirti ne krašto apsaugai“, – kalba valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Kariuomenės vadas, susitikęs su Prezidentu Nausėda, tvirtina, kad Lietuvos karių parengtis yra tokia, kokios reikalauja dabartinė padėtis.
„Pristatėme, kokie mūsų veiksmai, kokia parengtis, kokia kariuomenės parengtis yra, pagrindines pratybas. Vyksta planinės pratybos, renginiai ir mūsų parengtis yra tokia, kokios dabar situacija reikalauja“, – sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Valdantieji pateisina iš JAV vis skleidžiamas galimo Ukrainos puolimo datas, kurios kol kas neišsipildė. Esą tai padeda sulaikyti Putiną.
„Tai labai svarbi atgrasymo dalis. Kai tu paskelbi datą, nutolini galimą intervenciją. Čia amerikiečiai daro gerą darbą. Suprasdami, kad su tam tikromis rizikomis. Viena vertus, tai kerta per Ukrainos ekonomiką, kerta galbūt ir per jausmus visuomenėje“, – teigia Seimo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Informacija apie galimas puolimo datas paremta žvalgybos informacija, tma rimti pagrindai, trikdo Rusijos pasirengimą, planus, atideda. Jei būtų iš Vakarų tyla, būtų seniai pradėjusi invaziją, priversta keisti savo planus, peržiūrėti, koreguoti. Informacijos paviešinimas duoda naudą, nustumiant karinio konflikto karinę fazę tikintis diplomatinių sprendimų“, – sako A. Anušauskas.
Karybos ekspertas Aurimas Navys Baltarusijos nebelaiko nepriklausoma valstybe, o Rusijos kariuomenės joje telkimas esą įrodo, Baltarusijos okupaciją. Jis ragina ruoštis bet kokiems netikėtumams ir pritaria, kad svarbiausias Lietuvos uždavinys – turėti nuolatinį JAV batalioną bazėje Lietuvoje.
„Mes esame pakankamai saugūs, NATO, ES turime priešakines NATO pajėgas Lietuvoje. Bet dar padidinti saugumą yra protinga, turint omenyje, kad šalia kaimynas neprognozuojamas“, – tikina karybos ekspertas Aurimas Navys.
Anot eksperto, svarbu ne tik ginkluotės įsigijimai, bet ir visuomenės pasirengimas gynybai. Be to, jis ragina Baltijos šalis ir Lenkiją integruoti savo gynybą ir būti pasirengusias visoms galimoms provokacijoms iš Rytų.
