Grynųjų bei elektroninių pinigų puokštę svarsto papildyti naujaisiais panašiais į kriptovaliutas skaitmeniniais eurais, kuriuos galėtume laikyti saugioje Europos centrinio banko sąskaitoje.
„Visuomenė nori ir domisi skaitmeninėmis valiutomis, naujomis technologijomis. Nemaža dalis visuomenės jei nėra tiesiogiai investavę, turi pažįstamų, šeimos narių, kuriems teko susidurti su bitkoinu, eteriu, kitomis valiutomis“, – teigia Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
„E-eurai bus tokie pat patogūs mums atsiskaityti, turės tas pačias grynųjų funkcijas, tik bus elektroniniai. Grynasis pinigas popierinis pakeičiamas elektronine kortele, elektroniniu įrašu programėlėje, telefone“, – kalbėjo Vartotojų aljanso atstovas Kęstutis Kupšys.
Finansų ministerija antrina, kad skaitmeninis euras turi būti pasiūlytas skaitmeninių pinigų vartotojams, ypač tarptautinėje prekyboje, antraip šioje rinkoje ilgainiui gali įsigalėti kitų šalių skaitmeninės valiutos ir euro mažai kam bereikės.
„Tai svarbu, kad galėtume užtikrinti Europos strateginę autonomiją, kad būtų alternatyvos užsienio konkurentams, matant, kad populiarumas valiutų egzistuoja. Tokiu būdu bus galima padidinti euro patrauklumą, vaidmenį finansų rinkose. Svarbus ir finansinio stabilumo aspektas“, – sako Finansų ministerijos atstovė Vaida Česnulienė.
Europos centrinis bankas dar svarsto, kiek prie naujųjų skaitmeninių eurų apyvartos prileisti komercinius bankus. Vartotojų teisių gynėjai šį projektą vertina kaip galimybę apeiti komercinius bankus ir bent čia išvengti jų nepasotinamo paslaugų apmokestinimo.
„Komerciniai bankai turi savų interesų, o visuomenė savų. Iš vartotojo pusės su dideliu džiaugsmu sutinkame iniciatyvas, kurios mažina komercinių bankų diktatą sistemai ir didina galimybes rinktis“, – pasakoja K. Kupšys.
Komerciniai bankai dar laukia Europos centrinio banko sprendimų, kokia vieta jiems teks naujajame skaitmeninio euro projekte ir nori didesnio aiškumo.
„Kur link bus judama, ar tai bus kažkoks daiktas, kurį galėsime įsidėti į telefonus, kišenėje turėti, ar tai bus papildinys centriniame banke elektroninių pinigų?“ – teigia komercinių bankų asociacijos atstovas Aidas Budrys.
Lietuvos bankas aiškina, kad skaitmeninis euras būtų tas pats euras, tik ne popierinis, o skaitmeninis. Europos centrinis bankas atsakys už jo patikimumą ir stabilumą, skirtingai nuo privačių kriptovaliutų. Mokėjimo įpročių naujasis euras artimiausiu metu greičiausiai nepaveiktų, tiesiog būtų dar patogesnė ir greitesnė mokėjimo priemonė. Skaitmeninius eurus būtų galima ir išsigryninti bankomatuose.
Vis dažniau naudoja gyventojai
Vytautas mėgsta kriptovaliutas ir savo telefone atsidarė virtualią piniginę, jis turi įvairių skaitmeninių valiutų, kuriomis gali pirkti reikalingus daiktus ar sumokėti už paslaugas.
„Mes galime pasirinkti, kuo norime atsiskaityti. Yra bitkoinas, laitning netvorkas, eteris. Skaitmeniniai gryni pinigai yra tai, ko šiandien namų naudotojas nori. Tai yra didžiulė inovacija“, – sako kripto ekonomikos propaguotojas Vytautas Kašėta.
Tarp kriptovaliutų, šioje Vytauto piniginėje telefone yra ir dolerio atitikmuo – eterinis dolerio tokenas, tačiau euro – nėra, nes jis tiesiog neegzistuoja.
„Būtent mano asmeninėje piniginėje skaitmeninėje formoje, tai būtų tikrasis norimas skaitmeninis euras, kuriuo galėčiau atsiskaityti už viešąjį transportą, nusipirkti parduotuvėje“, – pasakoja V. Kašėta.
Vytautas – šiuolaikiškas žmogus, jau įpratęs už paslaugas ir prekes mokėti skaitmeniniais pinigais. Ir tokių kaip jis – kasdien vis daugiau Lietuvoje, eurozonoje ir visame pasaulyje.
Matydamas, kad Kinija, Jungtinės Valstijos ir daugybė kitų šalių jau toli pažengė kurdamos savo nacionalines kriptovaliutas, susizgribo ir Europos centrinis bankas.
