Jauna kretingiškė turi ilgą sąrašą telefono numerių, kuriais šią savaitę skambino, norėdama atsiimti mirusios anytos kūną iš morgo. Ten moteris – jau savaitę. Lietuvė mirė tarptautiniame kelte, kuris iš Vokietijos plaukė į Klaipėdą dar balandžio pirmąją.
Kretingiškė pasakoja, kad morgo darbuotojai mirusios anytos kūno nenori atiduoti, kol šis nebus ištirtas nuo koronaviruso, tačiau, pasirodo, ėminiai nepaimti iki pat šios dienos. Norėdama išsiaiškinti, kodėl taip yra, mergina jau savaitę skambinėja įvairiosioms institucijoms, tačiau atsiliepę specialistai liepia skambinti vis kitur.
„Šiai dienai mes esam likimo valiai palikti. Ir, kas yra keisčiausia, šitiek laiko. Taigi paėmėt, kodėl ta sistema yra tokia keista. Kodėl nebuvo įmanoma paimti to tyrimo anksčiau, kodėl jis yra iki pat šios dienos nepaimtas? Nes jeigu ir būtų ta korona, taigi kūnas yra negyvas, ta korona neišsilaikytų. Ką jie tiria?“, – klausimų kankinama sako kretingiškė.
Jau savaitę mirusios moters kūnas guli Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus šaldytuve. Įstaigos vadovai aiškina, esą dėl moters mirties uostamiesčio policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, todėl skrodimas privalomas. O jo atlikti pagal naują tvarką negalima, kol nebus ištirta, ar moteris buvo užsikrėtusi koronavirusu. Kol atsakymų dėl užkrato neturi, teismo medicinos ekspertai laukia – ir laukia esą atsakymo bent į užklausą.
„Mes jokios prieigos prie Nacionalinio visuomenės centro duomenų bazės neturime. Mes neturime jokios informacijos apie tai, ar šitam asmeniui buvo tirta dėl COVID-19. Mes neesam net ir gavę jokio iki šiol oficialaus atsakymo į mūsų užklausą, kuri jau paduota balandžio trečią dieną policijai“, – pasakoja Teismo medicinos ekspertas Gintautas Paulikas.
Teismo medicinos ekspertai aiškina, esą patys ištirti, ar mirusi moteris nesirgo koronavirusu negali – neturi tam ir terpių ėminių. O artimiausia laboratorija – už kelių šimtų metrų nuo morgo yra Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Tačiau esą šios įstaigos medikai su jais nebendrauja.
„Visas tas reikalas yra tvarkomas per administraciją, per gydytojo Janušonio pavaduotoją Virketį, duotas telefono numeris, paprastas. Dvi dienas skambinu, niekas ragelio nekelia“, – teigia G. Paulikas.
Universitetinės ligoninės atstovai atšauna – teismo medikai reikalą tvarko ne taip, kaip priklauso. Antraip tyrimo rezultatai jau seniai būtų aiškūs.
„Teismo ekspertams reikia nueiti iki Infekcinio skyriaus priėmimo kabineto, pasiimti terpę, atlikti tyrimą ir su lydraščiu atiduoti mums, kur mes tyrimą ir atliksime. Jokių problemų čia nėra“, – kalbėjo vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Eugenijus Zalagėnas.
Teismo medicinos ekspertai neslepia – patys imtis tyrimo bijo, nes bijo užsikrėsti, o tada jau strigtų kitas jų darbas.
„Niekas negali šimtu procentų garantuoti galimo kontakto gavimo, net ir su visom pilnom apsaugos priemonėmis. Tai jūs galit įsivaizduoti, koks tai bus smūgis visai teisėsaugai tokiu atveju“, – sako G. Paulikas.
O čia ir vėl užsisuka ta pati karuselė – skrodimo ekspertai atlikti negali, kol nebus ištirta, ar moteris nebuvo užsikrėtusi koronovirusu. Visus taškus sudėlioti galinčio Nacionalinės visuomenės sveikatos centro specialistai paaiškinti, kas netinkamai atlieka savo darbą, atsisako. Ir patiems žurnalistams liepia kreiptis į policiją arba teismo medicinos ekspertus.
„Laba diena, informuoju, kad komentuoti Jūsų minėto atvejo negalime. Prašome kreiptis į policiją arba į teismo medicinos ekspertus. Gražios dienos.“
Vis dėlto, galų gale teismo medicinos ekspertai antradien5 susiorganizavo transportą, iš Vilniaus atsigabeno reikiamą terpę tyrimams ir mirusios moters padarytą ėminį trečiadienį perduos Klaipėdos universitetinė ligoninės laboratorijai. Jei ši per pusdienį nustatys, kad moteris nesirgo koronovirusu, teismo medikai skrodimą sako atliksią tą pačią dieną ir kūną artimiesiems atiduos iš karto.
Tačiau jei paaiškės, kad mirusioji buvo užsikrėtusi, kūno skrodimo nebus, tad kūną artimieji turėtų atgauti dar greičiau. Nebent policijos pareigūnai sumanytų kitaip.
