Statybinius profilius gaminančioje Marijampolėje įsikūrusioje įmonėje staklės ūžė ir pavasarį. Veiklos ji nebuvo sustabdžiusi. Kaip pasakoja vadovas, dalis klientų užsakymus atšaukė, bet ne visi.
„Klientai nedingo, tik planuoti užsakymai – ne tokie, kokie turėjo būt“, – sako direktorius Vaidas Petruškevičius.
Įmonė naudojasi valstybės parama, tiesa, apie algų didinimą keturiems savo darbuotojams vadovas negalvoja – galimybių tam kol kas nemato.
„Bent šiuo metu tikrai neketinam kelti, o dėl plėtros – visą laiką planuojam kažką. Gal kitais metais. Priklausys nuo situacijos“, – pasakoja V. Petruškevičius.
Tiesa, dalis ekonomistų aiškina, kad galimybių jau greitai bus. Štai „Luminor“ banko prognozės skelbia, kad kitąmet Lietuvos ekonomika augs 4,4 procento – netgi daugiau nei pernai ar užpernai.
O ir šiemet bendrasis vidaus produktas bus ne minusinis, nors Lietuvos bankas mūsų ekonomikai pavasarį piešė juodą scenarijų – kone 14 procentų nuosmukį. Kitaip tariant, pasak Maurico, krizė Lietuvoje pasibaigė net neprasidėjusi. Iš kur toks pozityvumas?
„Lietuvą dar užplūs ES pinigų lietus, ES paramos gausime kaip niekada daug. Taip pat esame pasitvirtinę savo vietinį investicijų DNR planą. Tai pinigų iš valdžios institucijų bus labai daug ir naujausi duomenys rodo, kad pati ekonomika, privatus sektorius, stojasi ant kojų pakankamai gerai“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak ekonomisto, kitąmet Lietuvoje turėtų didėti ir atlyginimai. Vidutiniškai – šešiais procentais. Irgi kaip pernai.
„Privačiame sektoriuje, be abejo, augimas bus mažesnis, bet jis bus teigiamas. Ir bendras rezultatas bus panašus, kaip praeitais metais“, – sako Ž. Mauricas.
Tačiau ne visi ateitį mato tokią šviesią.
„Aš nesu toks didelis optimistas“, – pasakoja darbdavių atstovas Danas Arlauskas.
Verslo darbdavių konfederacijos vadovas atkerta, kad lūkesčius išpučia algos, mokamos iš biudžeto pinigų.
„Taip, atlyginimai kyla, bet pasižiūrėkim, kam ir iš ko kyla. Labai stipriai kyla viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, net 11 proc. Privačiam sektoriuj kyla kai kuriuose sektoriuose“, – teigia D. Arlauskas.
Pasak Arlausko, dalis sunkumų patyrusių darbdavių paprasčiausiai neturės iš ko didinti atlyginimų. Be to, daug verslų tam, kad išgyventų, ėmė paskolas, kurias jau greitai teks grąžinti.
„Tuos pinigus reikės atiduoti, kur buvome atleisti nuo mokesčių. Kitas dalykas, nedarbas padidėjo. 237 tūkstančiai – ką su jais? Juos kažkur turėsim įdarbinti. Čia galimas naujas socialinis sprogimas“, – kalbėjo D. Arlauskas.
Finansų ministerija šią savaitę skelbė gerokai prastesnes prognozes. Jos skaičiavimais, kitąmet šalies ūkis turėtų stiebtis daugiau kaip trimis procentais, o šiemet – smukti pusantro.
Pats ministras aiškino, kad dalies verslų išgelbėti nė nepavyks, o ir gyventojai, prieš imdamiesi rimtų pirkinių, turėtų gerai įsivertinti galimybes. Tiesa, Karbauskis, kaip visada, ramina.
„Prognozės tos pačios Finansų ministerijos labai stipriai keičiasi, kas mėnesį. Šiandien galiu pasakyt, kad, gali būti, kad perskaičiavus Lietuvos ekonomikos augimo tempus, kitų metų pirmam ketvirtį paaiškės, kad jie nebuvo minusiniai“, – sako valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Tuo metu ekspertai primena, kad ne viską lems vien valdžios ir pačių verslų sprendimai. Lietuva, kaip ir kitos šalys, smarkiai priklauso nuo eksporto. O ir kitų metų biudžetą priims jau nauja valdžia. Pasak Laisvosios rinkos instituto ekonomisto Vytauto Žukausko, naujieji tautos išrinktieji turėtų susilaikyti nuo perteklinių išmokų, kokių Seimas su Vyriausybe ir Prezidentu pribarstė pastaraisiais mėnesiais – iš skolintų pinigų.
„Valdžios tikslas nėra dirbtinai, labai stipriai prilieti tų pinigų ir skatinti ekonomiką, bet leisti ekonomikai tapti dar labiau lanksčiai. Nes kas ištraukė Lietuvą ir kodėl Lietuvos ekonomika taip greitai atsigavo, tai privataus sektoriaus lankstumas“, – pasakoja ekonomistas Vytautas Žukauskas.
Kitąmet turėtų didėti ir minimali alga bei pensijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad senatvės pensijos vidutiniškai turėtų pasistiebti septyniais procentais ir perkopti 400 eurų.
