Elektros ir šilumos tiekėjai praneša, kad nors kovas ir šiltesnis už vasarį, tad vidutinė kaina mažesnė, jie sulaukia vis daugiau klientų prašymų atidėti mokėjimus ar išdėstyti juos ilgesniam laikui. Daugelis tikina, kad jau beveik tris savaites šalyje įvestas karantinas gerokai smogė per piniginę. Nors,pasak šilumininkų, atsiskaitymai vėluoja dar ir už vasarį, kuomet COVID-19 tik artėjo prie mūsų šalies. Štai Vilniaus šilumos tinklai teigia, kad jie nėra gave apie 15 procentų savo pajamų – apie 2 su puse milijono eurų. O dabar pranešimų apie negalėjimą atsiskaityti bendra suma esą jau siekia trečdalį milijono eurų.
„Vilniaus Šilumos tinklai pastaruoju metu sulaukė nemažai klientų prašymų atidėti mokėjimus už šildymą ir karštą vandenį. Didžiąja dalimi kreipiasi verslo klientai, kuriuos tiesiogiai palietė karantino pasekmės. Tačiau iš prašymų matome, kad dalis jų nėra motyvuoti, tad kontaktuojame su klientais ir aiškinamės situaciją bei ieškome palankių būdų abiems šalims“, – sako šilumos tinklų atstovas Laurynas Jakubauskas.
Nors šilumininkai sako, kad yra pasiruošę reaguoti lanksčiai, tačiau kartu jie neslepia, kad atidžiai tikrins bent verslininkus, ar išties šiuo metu jiems kyla problemų susimokėti.
Štai Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė 32 tūkstančių verslininkų, įmonių sąrašą, tiesiogiai nukentėjusių dėl COVID-19. Jis prieinamas ir komunalinių paslaugų tiekėjams.
Na, o buitiniai šilumos vartotojai, turintys prastovą, praradę darbą, neturintys pajamų į tiekėjus turi kreiptis individualiai.
Vandens tiekėjai – „Vilniaus vandenys“ – tikina, kad prašantiems ir prašymą pagrindžiantiems mokėjimus ji atidės ir netaikys delspinigių. Visgi didelių atidėjimų neprognozuojama, mat sostinėje vidutinė sąskaitą už vandenį siekia 5-7 eurus ir esą įsiskolinimui padengti gyventojams turi pakakti ir vieno mėnesio.
„Aišku, kalbame apie tokius žmones, kurie netenka darbo ar turi nemokamų atostogų ar prastovų, ar gyventojų, kurie užsiima individualia veikla ir jos negali tęsti. Tai tokiems gyventojams „Vilniaus vandenys“ suteiks ilgesnius atsiskaitymo terminus“, – pasakoja „Vilniaus vandenų“ atstovė Jūratė Rupšienė.
Tiesa, ne visi vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai tokie ramūs. Juos jungiančios asociacijos vadovas Bronius Miežutavičius jau kreipėsi į Vyriausybę, Aplinkos ministeriją ir savivaldybes, kad mokėjimai už vandenį ir nuotekas nebūtų atidedami. Esą mažesnių miestų įmonėms dėl sutrikusių atsiskaitymų gali pritrūkti apyvartinių lėšų – jos neturi pinigų juodai dienai – kiek gauna iš gyventojų, tiek ir išleidžia.
„Tam, kad užtikrintumėme kokybę, mes perkame ir chemiją, priedus turime turėti, turime remontuoti tinklą, negalime ir žmonių paleisti nuotoliniu būdu. Juk avarijas reikia likviduoti“, – teigia asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.
Aplinkos ministras vandens tiekėjų ir nuotekų valytojų išskirti nežada – esą žmonės, esantys karantine, suvartos daugiau vandens ir vėliau tiekėjui sumokės didesnę sumą, tad ji daliai gyventojų gali būti reikšminga. Tačiau, anot ministro, atidėti mokėjimus prašo tik pavieniai asmenys ar verslai.
„Suprantu savivaldybių įmonių baimę, nes šiandien didžioji dalis yra įsipareigoję bankams ir lygiai taip pat turi didelių galvosūkių dėl savo investicinių projektų vykdymo, tačiau tam ir yra Vyriausybės darbo grupė, „INVEGA“ garantijų fondas, kur jie gali kreiptis dėl tų pačių palūkanų skaičiavimo atidėjimo, tam tikrų lengvatų suteikimo. Jiems galioja tos pačios sąlygos, kaip ir visiems. Šiuo atveju žmonėms turime padėti ir kažkokių išlygų būti negali“, – kalbėjo ministras Kęstutis Mažeika.
Na, o elektros tiekėjai bent kol kas didesnio užklausų srauto nepastebi ir didelių grėsmių nemato. Pasak Artūro Ketleriaus, „Ignitis“ atstovo, bendrovė supranta laikotarpio sudėtingumą, tad yra pasiruošę mokėjimus atidėti. Visgi, savus saugiklius dėl sąskaitų elektros tiekėjai sudėję taip pat. Jie taip pat žada tikrinti, ar mokėjimų atidėjimą prašantys verslai tikrinti pagal Mokesčių inspekcijos duomenis.
„Ignitis“ yra numačiusi galimybę atidėti mokėjimus arba išdėlioti juos per vienerių metų laikotarpį, jeigu kyla finansinių problemų dėl karantino. Nepasakytumėme, kad labai daug kreipiasi suinteresuotų asmenų“, – sako „Ignitis“ atstovas Artūras Ketlerius.
Pasak Mokesčių inspekcijos, Vyriausybės nutarimu sudarytas sąrašas ateityje gali ir plėstis. Gali daugėti sektorių, kuriuos paveikė ar paveiks veiklos apribojimai bei draudimai karantino metu.
„Šiuo metu svarstome galimybę daryti daugiau sąrašų ir daugiau sektorių, į kuriuos patektų ir fiziniai asmenys ar smulkieji verslininkai, kurie galėtų pasinaudoti valstybės paskatomis ar lengvatomis, kurios yra sudarytos ekstremaliosios situacijos metu“, – pasakoja Mokesčių inspekcijos teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Kaip palengvinti gyventojų naštą karantino metu dėl komunalinių bei kitų mokesčių sprendžia ir kiekviena savivaldybė.
