Specialistai aiškina, kad be įstatymo toks potvarkis daug naudos translyčiams asmenims neatneš. O opoziciniai valstiečiai valdančiuosius kaltina, kad šie įsibėgėjant pandemijai užsiima „niekais“ ir „neturi ką veikti“.
Tovaldas – vienas iš nedaugelio translyčių asmenų Lietuvoje, kurie savo patirčių nebijo pasakoti viešai. Mergaite gimęs translytis savo gyvenimo istorija dalijasi internete: „Aš esu Tovaldas. Gyvenime esu tiesiog vyras, bet, jei klijuojant etiketes, esu transvyras, translytis. <...> Kai supratau, kad aš esu translytis, man buvo šokas. Paskambinau savo geriausiai draugei, verkiau į ragelį ir sakiau – žinai, aš translytis, ką man dabar daryti?“
Ką daryti, pasak medikų ir pačių transseksualų, iš pradžių nežino beveik visi moterimis vyro kūne, ar atvirkščiai, pasijutę asmenys. Tokių pacientų yra konsultavęs ir gydytojas psichiatras Jonas Montvidas. Pasak jo, iš pradžių pacientai kreipiasi į šeimos gydytojus, pastarieji juos nukreipia pas psichiatrus, endokrinologus. Jei reikia – pacientams jie skiria hormoninius vaistus. Chirurginio įsikišimo dažnai net neprireikia.
„Išdrąsėja, atsipalaiduoja ir, kai procesą praeinam iki galo, žmonės jaučiasi daug geriau, gali daug puikiau funkcionuoti tiek visuomenėje, tiek savo asmeniniam gyvenime“, – sako gydytojas psichiatras Jonas Montvidas.
Visgi, Montvido teigimu, dabartinė tvarka chaotiška, nes nėra reglamentuota. O tai, pasak Gėjų lygos vadovo, verčia translyčius tautiečius pagalbos ir hormoninių vaistų ieškotis šešėlyje.
„Jie gaudavo labai dažnai nelegaliai, labai dažnai jie rizikavo savo sveikata“, – teigia Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
Tiesa, naujienų čia pateikė Sveikatos apsaugos ministerija – naują potvarkį daug kam netikėtai išleido ministras Arūnas Dulkys. Lyties tapatumo sutrikimo diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašu pavadintas dokumentas punktais išdėsto, kokias sveikatos paslaugas turi gauti transseksualumą įtariantis pacientas. Aprašas nurodo, kad į gydymą įsitraukia šeimos gydytojai, psichiatrai, endokrinologai, ginekologai, urologai, genetikai. Jei konsiliumas po tyrimų nustato lyties tapatumo sutrikimą, skiria hormoninius preparatus.
„Kad būtų legalus, aiškus, teisėtas ir skaidrus procesas, kad žmonės neieškotų kažkur privačiai, ar kur gydymas nėra oficialus“, – kalba ministro patarėja Simona Bieliūnė.
Tiesa, aprašas nekalba apie chirurginį gydymą, o ir už hormonininius vaistus turės susimokėti pats pacientas. „Nekalbame apie biologinės lyties keitimą, nekalbame apie įstatymo priėmimą. Kalbame, kaip reikėtų elgtis šeimos gydytojams, sudėlioti visus žingsnius“, – tęsia ji.
Iki šiol translyčiai tautiečiai dažnai pagalbos ieškodavo užsienyje. Kiek jų išvis būtų aktualu gauti tokias medicinos paslaugas, tiksliai niekas nežino. „Skalė gali būti nuo 50 iki 3000“, – tikina V. Simonko.
Tiek Gėjų lygos vadovas, tiek Jaunųjų psichiatrų asociacija naują iniciatyvą vertina palankiai.
„Gerai, kad tas aprašas atsirado, nes žinom, kas po ko ką turi padaryti, kur nukreipti, viskas yra aiškiau dabar“, – sako J. Montvidas.
Pritaria ir V. Simonko: „Aš manau, kad reikia duoti žmogui šansą būti savimi.“
„Tai truputį pagerintų bent dalį paslaugų, kurios turėtų būti teikiamos translyčiams asmenims“, – įsitikinusi lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Visgi lygių galimybių kontrolierė aiškina, kad tas žingsnis į priekį labai mažas. Lietuva dar 2007-aisiais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme ir turėjo rinktis – sumokėti 40 tūkst. eurų kompensaciją arba priimti lyties keitimo įstatymą. Baudas mokėti Lietuvai, regis, labiau patinka iki šiol. Dokumentus pasikeisti norintys translyčiai asmenys savo teisę užsitikrina tik per teismus, o minėto įstatymo valdžia nepriima jau kone 20 metų. Kaip, beje, ir partnerystę įteisinančio įstatymo, nors šiuos punktus kadaise įrašė į Civilinį kodeksą.
„Yra vis dar neįvykdytas įpareigojimas – nepriimtas Lyties tapatybės pripažinimo įstatymas. (…) Lietuva privalėtų priimti tą įstatymą arba taisyti Civilinį kodeksą“, – teigia B. Sabatauskaitė.
„Ministerija, matyt, pamiršo, kad Civilinis kodeksas numato ne ministro įsakymui tokią tvarką tvirtinti, o įstatymui. Tai kils teisėtumo klausimas. (…) O tikrai ministras turi kitų darbų, kurių rezultatų nesimato“, – tikina valstietė Agnė Širinskienė.
Opoziciniai valstiečiai ministrą Dulkį traukia per dantį ir aiškina, kad jam dabar turėtų rūpėti pandemija, o ne translyčių asmenų problemos. O ką mano žmonės gatvėje? Štai, ką jie sako:
„Aš prieš visus tuos pasikeitimus.“
„Jeigu tai yra to žmogaus naudai – gal, gal.“
„Būna tokių, kurie vaikosi ligų, šiaip sako, nors tokie nėra, bet, manau, kuriems tikrai – jie kitam kūne gimė ir jiems reikia, kad atrodytų, kaip nori atrodyti.“
„Man atrodo, išsidirbinėjimas.“
Tačiau J. Montvidas su tokia nuomone nesutinka: „Tai tikrai nėra išsidirbinėjimas, nėra mados reikalas. Tai yra reiškinys, su kuriuo žmonija reikalų turi, kaip istorija aprašo, daug šimtmečių. Vakarų pasaulyje jau keletą dešimtmečių šiais žmonėmis pilnai pasirūpinama.“
Pasirūpinti prieš rinkimus žadėjo Laisvės partija, bet įstatymo projekto vis dar nepateikė. Dulkio pateiktą gydymo aprašą dabar turėtų vertinti įvairios organizacijos. Tiesa, apie tai dalis jų sako sužinojusios tik iš žiniasklaidos.
