Dėl kaukių dėvėjimo Skandinavijoje dirbantys Lietuvos medikai ministrą Aurelijų Verygą ėmė kritikuoti – neva jis savaip interpretuoja mokslininkų tyrimus ir be reikalo verčia žmones bene visur dėvėti kaukes. A. Veryga ir specialistai atkerta, kad Lietuva ne Norvegija ar Švedija, tad tokios taisyklės būtinos siekiant mažesnio viruso plitimo.
Daugelis jau žino, kad kaukės kavinėje nebereikia tik padavėjui atnešus maistą ar gėrimus. Visgi maitinimo įstaigų atstovai pasakoja, kad prievolės dalį klientų vis dar suglumina.
„Na, būna dar tokių nežinančių, matyt, dažnai neišeinančių į miestą, tai, kai jie atsisėda prie staliuko, mes informuojame, kad kol maisto ir gėrimų nėra, reikia užsidėti kaukę ir taip sėdėti, kol neatnešėme maisto“, – sako restorano administratorė Monika.
Nors pareigūnai tikrindami, kaip tautiečiai laikosi tvarkos, dažnai apsiriboja įspėjimu, pirmadienį Utenoje neblaiviam vyriškiui, restorane piktybiškai nedėvėjusiam kaukėsir besiginčijusiam su policininkais, skirta bauda. Toks elgesys jam kainuos tūkstantį eurų.
Kol mūsų šalyje apsauginės kaukės privalomos tiek prekybos centruose, maitinimo įstaigose, renginiuose, viešajame transporte, Skandinavijoje dirbantys medikai iš Lietuvos kritikuoja ministro sprendimus.
Pasak jų, vyraujant tokiai užsikrėtusių asmenų statistikai, kaukės menkavertės. Esą Norvegijoje jos rekomenduojamos tik autobusuose ir traukiniuose piko metu, o norvegų mokslininkai paskaičiavo, kad norint išvengti vieno COVID-19 atvejo, kaukes privalo dėvėti apie 200 tūkstančių aplink esančių žmonių.
A. Veryga kolegoms iš Skandinavijos dėkoja už rūpestį, visgi mano, kad tokie komentarai tampa žibalu, pilamu į ugnį, ir pritraukia sąmokslo teorijų mėgėjų dėmesį. Neva šalys skiriasi savo mentalitetu, kultūra, tad vienas modelis nebūtinai tinka visiems.
„Skandinavijos valstybės, kuo pasižymi, kad, net ir neturėdamos tam tikrų privalomų nurodymų, visuomenės yra įpratusios pasitikėti savo institucijoms ir joms užtenka kažką rekomenduoti, pasakyti – būtų gerai, kad darytumėte taip ir absoliuti dauguma visuomenės taip elgiasi. Mes turime kitokią kultūrą“, – pasakoja ministras.
„Pas juos tos problematikos, su kuria susiduriame mes, nėra. Asmenų sąmoningumas dar pakankamai žemas, atstumų laikymasis yra visiškai nekontroliuojamas, pasižiūrėkime į tų barų atidarymą“, – teigia medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė.
Griežtesnė tvarka Lietuvoje įvesta po to, kai pastarosiomis savaitėmis užsikrėtusiųjų skaičiai pradėjo reikšmingai augti. Visgi bent paskutinės paros duomenys leidžia kiek nurimti – jų beveik dvigubai mažiau nei savaitgalį – 21. 16 jų registruota Vilniaus apskrityje ir daugiau nei pusė susiję su židiniais.
Vienas koronaviruso atvejis siejamas su choru „Draugiški projektai“, tad šiame židinyje jau 20 asmenų. Pranešama ir apie dar du tautiečius užsikrėtusius per epidemiologoms nerimą keliantį Prienų rajone vykusį festivalį „PravalFest“.
Tiesa, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Rolanda Lingienė sako, kad yra ir kuo pasidžiaugti.
„Nors pagal pasaulinę informaciją daugėja besimptomių atvejų, Lietuvoje tendencija yra tokia, kad simptoninių yra daugiau, ir iš 21 vakar nustatyto atvejo 20 žmonių jautė COVID-19 ligos simptomus, jie nebuvo viruso nešiotojai ir tik vienas asmuo nejautė jokių simptomų“, – kalbėjo centro atstovė R. Lingienė.
Visgi šią situaciją galima vertinti ir dviprasmiškai. Peršalimo ligų simptomų turintys žmonės tiesiog apgulė karštąją koronos liniją. Štai ligą įveikęs ir pagaliau neigiamo rezultato sulaukęs „Power hit radio“ vedėjas Saulius Baniulis dalijasi vaizdais, kuriuose užfiksuota, kiek kartų teko skambinti, kol pavyko susisiekti su operatoriumi dėl registracijos pakartotiniam testui.
„Skambinau tuo trumpuoju numeriu kokias dvi valandas. Tuomet prasidėjo toks žaidimas, kadangi saviizoliacijoje esu ne vienas, tai du telefonus įdarbinome. Iš mano vieno telefono padariau 120 skambučių“, – sako radijo laidų vedėjas S. Baniulis.
