Aukščiausi šalies vadovai – prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis vėl atgaivina kalbas apie paminklo prezidentui Antanui Smetonai statybą sostinėje.
„Tai reiškia, kad šis žmogus yra ne šiaip politikas, ne šiaip asmuo, tai yra valstybės simbolis ir kaip valstybės simbolį mes jį privalome gerbti“, – sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Taip šią vasarą jau atidengtas paminklas Ukmergės rajone Užulėnio kaime, kur gimė Smetona.
Visgi, liūdnai atrodo kita su Smetona susijusi vieta Kaune – istorinė prezidentūra, iš kurios Smetona ir sakė šią kalbą okupavus Vilnių – juk iš Kauno kaip laikinosios sostinės valdyta valstybė.
Po nepriklausomybės atgavimo čia įamžintas tarpukario prezidentų – Kazio Griniaus, Aleksandro Stulginskio ir Antano Smetonos atminimas. Deja, kalbant apie pastarojo vadovo skulptūrą sostinėje, štai šiomis skulptūromis Kaune, o ir pačia unikalia erdve deramai nepasirūpinama. Reikalingų šimtų tūkstančių remontui muziejus tiesiog neturi, o lėšų iš kitur nesulaukia.
„Daug lankytojų daug švenčių, tas kiemelis atviras – ne ne visą parą, jis naktį saugomas, – bet nuo pačio ryto iki 22 valandos atviras lankytojams, atviras miestiečiams, atviras miesto svečiams. Tai natūralu, kad dėvisi, kad grindinys banguojasi, kad tvora sensta“, – pasakoja Istorinės Prezidentūros Kaune vadovė Renata Mikalajūnaitė.
Iš tamsių skulptūrų pereinam į kalėdiškai apšviestą teritoriją Saulei leidžiantis prezidentų skulptūros sodelyje paskęsta tamsoje. Tik kalėdiniu laikotarpiu teritoriją pagyvina privatūs rėmėjai, kurie ir instaliacijas pastato, ir vieną kitą šviesos spindulį, išryškinantį bent jau prezidentų veidus, nukreipia.
„Prezidentų skulptūros buvo pastatytos, bet jų apšveitimas neišspręstas, tai mes to privataus rėmėjo paprašėme, kad bent mažus prožektorius pastatytų. Tai nėra sprendimas – tai yra laikinas sprendimas. Juokinga, kai prezidentą apšviečia mažas prožektorius, bet geriau negu nieko“, – teigia R. Mikalajūnaitė.
2019-uosius Seimas paskelbė ir Prezidento Antano Smetonos, ir laikinosios sostinės atminimo metais, tačiau istorinė prezidentūra šį laiką gyveno gerokai primiršta – skylantis pastatas, trupanti paveldo tvora, ir pašonėje apšepusi siena, kuri nepriklauso muziejui, bet labai gadina vaizdą, o suremontuoti nėra galimybių.
„Muziejus yra pajėgus tik prižiūrėti, kasdienei priežiūrai, ir tai per metus mums tai kainuoja 10 tūkst eurų. Ir dar kiemsargio etatas“, – kalbėjo R. Mikalajūnaitė.
Aiškėja, kad metus atmintinais paskelbti – viena, o pasirūpinti su jais susijusių objektų tvarkymu – kas kita. Skirtingos biudžeto eilutės, programos.
„Tais metais kuklios lėšos ministerijoje yra skiriamos tik minkštosioms veikloms – sklaidai, renginiams, leidiniams, parodoms. Jie konkurso būdu dalyvauja ir atrenkami“, – kalbėjo viceministrė Ingrida Veliutė.
Iniciatyvų surasti lėšų ir sutvarkyti istorinės prezidentūros prieigas būta ir iš Seimo narių, deja, kitų metų biudžete eilutės šio reprezentacinio objekto tvarkybai nebeliko.
„Kad istorinės prezidentūros aplinkos tvarkymui būtų skiriama 300 tūkstančių eurų. Tam pritarė ir Laisvės kovų komisija ir nemažai seimo narių, jie palaikė šį pasiūlymą, tačiau kai visi pasiūlymai pateko į Vyriausybę – palaikymo nebuvo“, – sako Seimo narė Audronė Jankuvienė.
Istorinei prezidentūrai siūloma ieškoti lėšų kitose programose, tačiau muziejaus vadovė atvira – ne kartą teikė projektus, bet finansavimo nesulaukė. Tik prieš kelerius metus pagaliau gauta lėšų izoliuoti pastatą nuo drėgmės. O štai netinkamai rekonstruota terasa ir balkonas iki šiol milžiniškas galvos skausmas – viskas trupa ir aižėja.
„Tai yra gėda, nes vis dėlto šis objektas yra vienas iš 17 valstybinės reikšmės, istorinių, archeologinių ir kultūrinių objektų, tai jeigu tai vienas iš 17, tai skirkim kažkokį finansavimą ir sutvarkykime“, – sako R. Mikalajūnaitė.
Specialistai tik gūžčioja pečiais ir teisinasi, kad biudžetas ribotas, objektų daug.
„Jeigu būtų mūsų valia ir leistų biudžetas, mes galėtume per vienerius metus paskirti, bet biudžetas toks koks yra ir yra didžiulė infrastruktūra, daug pastatų, nacionaliniai muziejai turi daug skyrių“, – pasakoja I. Veliutė.
Anksčiau dar bent Kauno savivaldybė skirdavo lėšų istorinės prezidentūros kiemelio tvarkymui, mat čia mėgsta užsukti daug miestiečių, tačiau jau pora metų finansavimas visai nutrauktas, nes ši erdvė oficialiai nepriklauso miestui.