Klaipėdos rajone, Jakuose, gyvenančio Denizo rankose – skorpionas. Gyvūnas nuodingas, tačiau mirtinas tik alergiškiems žmonėms. Kitiems įgėlimo poveikis tarsi cvaktelėjus bitei. Ir šis nariuotakojis – tik vienas iš daugelio gyvūnų, kuriuos Denizas ir jo žmona Gaudrė augina savo namuose. Keli egzotinių gyvūnų terariumai stovi svetainėje, tačiau dauguma – atskiroje, tinkamą klimatą palaikančioje patalpoje.
„Grįžti namo ir jie visi tiesiog bėga prie terariumo stiklo ir laukia kada mus išimsi, kada mus paglostysi. Ir žiūrėdami televiziją vakare, TV3 žiūrim, mes pasiimam savo gyvates ir jos šliaužioja, mums nuima stresą gyvūnai“, – pasakoja egzotinių gyvūnų augintoja Gaudrė Marija Višomirskytė.
Denizas egzotiniais gyvūnais susidomėjo dar vaikystėje. Kai susipažino su Gaudre per pirmuosius pasimatymus net nepasakojo apie savo hobį. Supažindinti merginą su dažnam lietuviui neįprasta gamtos puse vyriškis sugalvojo taip pat egzotiškai.
„Aš ją įtikinau išvykti nuostabioms atostogoms į Aziją. Nusitempiau ją į Borneo džiungles ir ten gyvenome pusmetį. Kai iš jų išėjome, ji jau buvo įsimylėjusi šiuos gyvūnus. Toks buvo mano planas“, – pasakoja egzotinių gyvūnų augintojas Denizas Yilmazas.
„Tuomet pirmą kartą paliečiau gyvatę, gaudžiau varles. Aš mačiau tokių gyvūnų, kokius esu mačius tik per televiziją ir įsimylėjau. Ir ta aistra peraugo į hobį, kuris dabar gyvena pas mus“, – kalba Gaudrė Marija.
Šeima pasakoja, kad jų hobis – be proto brangus. Gyvūnams reikia specialios šviesos, tad augančios elektros kainos tikrai nepadeda. Reikia ir begalės žinių, kaip šiuos mažylius auginti. Vis tik, sako, išskirti, kuris gyvūnas mylimiausias, negalintys. Tačiau labiausiai prie širdies Gaudrė glaudžia karališkąjį pitoną.
„Jis šliaužioja po mūsų namus. Jam viskas įdomu. Jis nuostabaus charakterio. Dauguma karališkųjų pitonų yra gero charakterio. Jis pas mane atšliaužia, jis jaučia, kad aš jį myliu“, – sako Gaudrė Marija.
Į namus dažnai užsuką draugai ar net visiškai nepažįstami žmonės. Mat sutuoktiniams patinka savo augintinius rodyti ir apie juos pasakoti. Sako, vaikus tokios viešnagės veikia tarsi terapija. Mažieji, o neretai ir jų tėvai, išmoksta neklykti savo namuose pamatę vorą ar išvydę gamtoje žaltį.
Taip pat augina ir didįjį Afrikos šimtakojį. Įdomus faktas toks, jog jis turi ne šimtą kojų, o kur kas daugiau. Sako, patys didžiausi net tris šimtus kojų. Ir kiekvieną kartą, kai jis pakeičia savo odą, tų kojų atsiranda daugiau. Minta šie šimtakojai supuvusiais lapais, bet šių nuostabių namų savininkai duoda jam ir salotų.
Vis tik daugiausia šeimoje chameleonų. Dauguma į šeimos namus atkeliavo iš Madagaskaro. Ten skirtingose vietovėse gyvena skirtingą spalvų chameleonai, o rūšys pavadinimus gauna pagal gyvenvietes, šalia kurių įsikūrę. Ypač spalvoti patinėliai, o žemės, tamsesnėmis spalvomis puošiasi patelės. Beje, apie šiuos, klausos organų neturinčius, bet 360-ies laipsnių kampu akimis viską matančius gyvūnus egzistuoja daug mitų.
„Dažniausiai girdimas mitas, kad jie keičia spalvas pagal aplinką. Tai yra visiškas mitas, tai yra netiesa. Chameleonai keičia spalvą pagal savo nuotaikas. Jei chameleonas mato kitą patiną, jis parodys savo gražiausias spalvas, ryškiausias spalvas. Jie jomis puikuojasi“, – aiškina Gaudrė Marija.
Kai kurie egzotiniai gyvūnai turi ir vardus. Pavyzdžiui, Čiakinis Raguotis vardu Edgaras. Dažniausiai grobio tyko užsikasęs ir tik akys iš po žemių kyšo. Tiesa, kiti šeimos augintiniai ne tokie slapukai.
