Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Šylantis klimatas verčia iš proto kraustytis gamtą. Klaipėdos botanikos sode pražydo rožės. Žiedelius išskleidė vasaros gėlės saulutės, pavasarinė forzicija. Botanikai sako, kad nors dabar pasižiūrėti gražu, pavasarį šie augalai jau gali ir nebežydėti.
Panašu, kad, kas anuomet buvo neįveikiama užduotis, šiais laikais gali būti kasdienybe. Klaipėdos botanikos sode, artėjant žiemai žydi tikrų tikriausios vasaros gėlės – rožės.
„Stebina, kad galime sulaukti ir gruodžio mėnesio su šviežiai sode žydinčiomis rožėmis“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė.
Ir rožės nėra vienintelės žiedus skleidžiančios gėlės, kurios jau seniausiai turėtų miegoti.
„Snaputis va kaip puikiai žydi. Kokie gražūs žiedeliai. Atrodo, kad dar vasara besitęsianti arba ankstyvas ruduo. O jau va, lapkritis, beveik vidurys“, – rodydama žiedus tęsė A. Klimienė.
Žydi antrą kartą
Šalia žiedus krauna ir tabakas.
„Va ir žiedeliai gražiausi, ir lapeliai puikiausi. Puikiausias sau auga ir žydi. – O kada turėtų? – Liepą dar žydi, rugpjūtį, iki rugsėjo dar būdavo“, – teigė A. Klimienė.
Dalis, botanikus žiedais stebinančių augalų, šiemet žydi jau antrą kartą. Pirmasis, kaip tūkstančius metų iki šiol, buvo tuo laiku, kada ir privalėjo. O rudenį žiedus augalai išskleidė antrą kartą.
„Matosi ryškiai klimato atšilimas, kai pas mus prasitęsia vegetacija. Daugelis augalų pradeda žydėti antrą kartą“, – tikino botanikos sodo koordinatorė.
Panašu, kad greit mokiniai ne tik rugsėjo pirmosios, o ir Kalėdoms galės mokytojams padovanoti kardelių.
„Dažniausia žydintys kardeliai yra rugsėjo mėnesį. Tai dar pas mus ir žydi ir dar yra, jei nebus šalnų, dar ir pražydės“, – teigė A. Klimienė.
Baltus lapelius į dangų tiesia pavasario bei vasaros pievų gėlės saulutės. Geltonus žiedlapius išskleidė ir forzicija.
„Ji irgi nustebino, nes kaip pavasarį. Pirmieji žiedeliai. Pavasarį džiugina žydintys geltoni krūmai. Tai va jau turime pirmuosius forzicijos žiedelius“, – kalbėjo A. Klimienė.
Kaltas klimato atšilimas
Tačiau nors žmogui pažiūrėti gražu, patiems augalams toks vėlyvas žydėjimas kenkia.
„Kai kurie augalai, kurie yra arba jautresni, arba sumedėję puskrūmiai, kurie pražydi, jie nespės subrandinti sėklų. Tai reiškia kitais metais jau mažiau bus sėklų ir tos šakelės ar tie pumpurai, kurie šiemet žydėjo, jau nežydės pavasarį“, – tikino A. Klimienė.
Augalai, šylant klimatui, rudenį ar net prasidėjus žiemai pražysta ne tik pas mus. Štai skandinavai jau ne pirmus metus augalus sodina nebe pavasarį, kaip būdavo anksčiau, o rudenį. Nes tam sąlygos tinkamesnės – užtenka šilumos ir drėgmės, tad laistyti reikia mažiau. Skandinavai yra paskaičiavę, jog pas juos prigyja tik pusė pavasarį sodintų augalų. O štai pasodintų rudenį – net 90 procentų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
