Kai sukčiai suprato, kad juos gaudo pensininkės sūnus, moterį tiesiog išmetė nuošalioje aikštelėje ir nuvažiavo. Po mėnesio vyriškis sukčius aptiko pats.
Klaipėdos rajono gyventojas uostamiesčio prekybos centro aikštelėje filmuoja neaiškaus gymio vyrus, kurie pamatę į juos nukreiptą telefoną, bando skubiai pasišalinti. Filmuotojas dar mėgina automobiliu užkirsti jiems kelią, tačiau šie pavažiuoja atgal ir nurūksta gatve.
Anot vyriškio, tai sukčiai, ką tik apmulkinę senolį: „Senuką kažkokį pasigavę. Bėgioja su maišeliais. Iš karto supratau. Mašina nelietuviška, iš karto supratau, kad vyksta kažkas negerai.“
Štai, ką pasakoja minimas senukas: „Atėjo, kurtkę vieną davė. Antrą įkišo. Ir sako – reikia atblagadarit. Sakau, mokesčius man reikia mokėti, pasiėmiau pinigų. Kiek aš teturiu. Daviau jam pidisiatką. Jis ten nutvėrė iš savo mašinos tų rūbų. Na*** jie man reikalingi?“
Pensininkas rodo, kiek jam visai nereikalingų striukių ką tik sukčiai įbruko. Už jas įtikinėjimų paveiktas senolis atidavė mokesčiams taupytus pinigus: „Turėjau 120 eurų. Mokesčiams, galvojau, man užteks. Nevalgiau savaitę, fūros stovi, pinigų nėra.“
Pensininkas rodo jam nereikalingą, tačiau vieną iš rusiškai kalbančių vyrų jam įsiūlytą striukę: „Jis mane ten sustabdė. Sako, man reikia važiuoti fūrą paimti. Kur „Mukranas“ yra?“
Būtent šis sukčių klausimas ir sudėliojo viską į savo vietas. Mat juos užfiksavęs vyriškis tokį klausimą jau girdėjo. Jis prieš mėnesį toje pačioje aikštelėje nuskambėjo jo septyniasdešimtmetei mamai: „Prie jos privažiavo ale pasiklydę žmonės. Sako – kur čia „Mukranas“? Pradėjo geranoriškai pasakoti. Jie paskui kažkokiais būdais pradėjo įtikinėti, kad jums striukių reikia, mes esam fūristai. Pasiklydę. Kur čia tas „Mukranas“? Reikia pinigų. Važiuosim į Rusiją, viską mum ten atims.“
Geraširdė moteris sutiko apsimetėliams padėti ir pažadėjo iš jų striukes nupirkti. Kadangi neturėjo pinigų, net įsėdo į jų mašiną, mat sukčiai neva paslaugiai pasiūlė nuvežti iki bankomato. Važinėjo kone valandą, kol jai kitais reikalais paskambino sūnus.
Šį ištiko šokas, kai jo mama pasakė, jog važinėja su nepažįstamais vyrais po Klaipėdą: „Ji sako – randuos pas juos mašinoj, mes jau važiuojam. Sakau, kur tu važiuoji, nepadėk ragelio, pasakok. Tiesiog baimė. Kažkoks nerimas. Turbūt kiekvienas supranta, kai tu pažįsti savo mamą ir tau skambina euforijoje kažkokioje, kad ji pirks kažką, biznį darys, pensininkė, kuri neturi pinigų, vos iš pensijos pragyvena, tai buvau tikrai šoke.“
Girdėdami, kad moteris nuolat kalba telefonu, sukčiai suprato, kad jiems geruoju nesibaigs. Tad moterį kone išmetė nuošalioje aikštelėje po tiltu: „Tai jie, žodžiu, paliko likimo valiai. Tai visa laimė, kad neturėjo grynųjų pinigų. Turėjo kortelėje. Tuo ir baigėsi tą dieną.“
Todėl vyras po mėnesio šioje aikštelėje išvydęs su senoliu bendraujančius įtartinus asmenis ir ėmė juos filmuoti. Be to, kreipėsi į policiją. Pareigūnai apie tokius sukčiavimo atvejus žino, tačiau nenaudėlių vis nepavyksta sučiupti, jie dingsta greičiau, nei atvyksta policija.
„Kone kiekvienais metais būna pranešimų. Piliečiai praneša, jog įtartini asmenys, kartais tamsaus gymio, dažnai su užsienio valstybių numeriais pažymėtais automobiliais privažiuoja prie piliečių ir siūlo įsigyti įvairaus pobūdžio prekes, kurios yra menkavertės. Žmonės jas įsigyja, o vėliau pastebi, kad jos neatitinka tos vertės, kurią sumokėjo“, – komentuoja Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė.
Tad pareigūnai perspėja gyventojus nepasitikėti neaiškiais asmenimis, siūlančiais pakelėse, aikštelėse ar net prie namų durų ką nors įsigyti. O psichologų toks žmonių patiklumas visai nestebina. Mat sukčiai žino, ką daro, ir aukomis renkasi senjorus ar manipuliuoja žmonių gerumu.
„Prisideda šiltas ir malonus bendravimas, pagarba ir kiti malonūs bendravimo rodikliai, kurie nuginkluoja dažniausiai kitą žmogų. Apgautieji dažniausiai stokoja žinių ir kritikos. Taip pat jie dažniau yra paveikūs, nepasitikintys savimi arba per daug pasitikintys kitais žmonėmis. Patiklūs, išmokę paklusti per gyvenimą, nemokantys pasakyti „ne“, – teigia psichologė Inesa Golubovskaja.
Šiek tiek kitokie sukčiai siaučia ir Nidoje. Ten žmonės vienas per kitą ėmė dalintis informacija, kad asmuo, pasivadinęs Edgaru, nuomoja ne savo butus. Pasiima avansą ir dingsta, interesantas sužino, kad patalpų savininkas visai kitas asmuo, o butas seniai išnuomotas kitiems. Tiesa, sukčius skelbimus greitai ištrina. Tad nidiškiai ir policija skatina žmones išlikti budrius.
