O ši neįkanda lietuviškos žiemos šaltuko ir neveikia. Tiesa, kitų mūsų šalies miestų kelininkai taip pat naudoja afrikietišką druską, tačiau ledas pas juos gatvėse tirpsta.
Šiaurės prospektas Klaipėdoje. Sniego tiek, kad panašu, jog jis ir nutiestas Šiaurėje. Ne ką geresnė situacija ir kitose uostamiesčio gatvėse. Automobiliai slidinėja arba tiesiog nesugeba ledu padengtu keliu pajudėti iš vietos.
Tad vairuotojai padeda vieni kitiems. Ir toks chaosas Klaipėdoje tęsiasi jau nuo ketvirtadienio. Uostamiestyje gatves prižiūri dvi įmonės – viena pietinę, o kita šiaurinę bei centrinę dalis. Kelininkai sako, kad dirba išsijuosę, tačiau tik baigus snigti arba po keturių valandų jei sniegas kristi nenustoja.
„Klaipėdoje įvyko didžiausias oro temperatūros kritimas. Nuo nulio iki minus septynių per vieną dieną ir 25 centimetrai sniego. Šitas nonsensas suformavo didžiulį ledą, kurio dabar paprastai ištirpdyti nepavyksta“, – teigia Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas.
Tad kelininkai aiškina, kad šį kartą ne žiema juos užklupo netikėtai, o Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Iki šių metų vasario kelininkai gatvėms naudojo druską iš Baltarusijos, tačiau prasidėjus karui pasirinko kitus tiekėjus – Egiptą, Maroką bei Vokietiją. Tokia druska kainuoja 90 eurų už toną, baltarusiška atsieidavo apie 40 eurų už toną.
„Lietuvoje uždrausta yra prekiauti baltarusiškai produktais, tame tarpe ir baltarusiška druska. Šiuo metu Lietuvoje yra du tiekėjai, kurie veža druską. Vokišką ir egiptietišką. Mes jos turim abiejų“, – sako V. Ramanauskas.
Šviesiai rusva druska atkeliavo iš Afrikos žemyno, o balta iš Vokietijos. Tačiau kelininkai teigia, tik, kai nusipirko ir išbandė, supratę, kad šie produktai lietuviškai žiemai netinka, mat tokia druska nubarsčius kelius ledas esą vos tirpsta. Uostamiesčio kelininkai savaitgalį naujosios druskos išbarstė net šimtą tonų. Tai kelis kartus daugiau nei įprasta. Tačiau efektas minimalus.
„Prastesnė šita druska. – Kuo? – Reakcija pačia. Ana būdavo kur kas geriau. Kodėl – nežinau. – Greičiau tirpdydavo? – Taip“, – aiškina UAB „Vakarų švara“ direktoriaus patarėjas Virgilijus Šidlauskas.
„Penktadienį naudojom egiptietišką, šeštadienį, sekmadienį naudojom vokišką. Neištirpdė nei šita, nei šita“, – sako V. Ramanauskas.
Tokie kelininkų pasiaiškinimai vairuotojams kelia juoką:
„Gal cukrų reikia pilti?“
„Kaip gali druska būti bloga? Ar baltarusiška, ar egiptietiška – druska yra druska. Ji savo funkciją atlieka. Būtent. Čia kažkokia nesąmonė sugalvota visiška.“
„Visą laiką kažkas blogas, bet ne pats. Ne pats sau blogas. Visą laiką galima surasti argumentų, kad kažkas – druska, oras, dangus.“
Pasiteisinimu, esą vokiška ar egiptietiška druska trukdo kokybiškai atlikti savo darbą, netiki ir kitų miestų kelininkai. Mat tą patį produktą naudoja dauguma šalies įmonių. Štai kauniečiai aiškina, kad afrikietiška druska net dar geresnė už tą iš Baltarusijos.
„Laboratoriniai tyrimai rodo, kad jos koncentracija yra geresnė nei baltarusiškos. Tai yra mažiau pašalinių priemaišų“, – kalba AB „Kelių priežiūra“ atstovas Petras Džervus.
Kategoriškos pozicijos laikosi ir sostinės kelininkai.
„Kolegos, kurie tvarko Vilniaus šaligatvius, viešąsias erdves, sako, kad marokietiška druska yra net patogesnė. Greičiau ir efektyviau suveikia. Dėl to, kad smulkesnė frakcija“, – tvirtina „Grinda“ Komunikacijos departamento vadovas Egidijus Steponavičius.
Ar baus už tokį jų darbą kelininkus, Klaipėdos valdininkai dar neapsisprendė. Tačiau sako, kad į pasiteisinimus dėl nekokybiškos druskos neatsižvelgs.
