Uostininkai tokį, kiek daugiau nei milijoną eurų kainuojantį, droną nori naudoti Kuršių marių bei jūros dugno tyrimams ir taip pakeisti savo gyvybe rizikuojančius narus.
Klaipėdos uostas nurungė būrį kitų šalių uostų ir pirmasis pasaulyje planuoja tokį droną įsigyti. Drono kaina rinkoje sieks kiek daugiau nei milijoną eurų.
„Tikslas įsigyti tam tikrą įrenginį, kuris galėtų atlikti tyrimus Klaipėdos uoste, apžiūrėti krantines, ką mes darome su žmonėmis, apžiūrėti jūros dugną, apžiūrėti, kas dedasi už uosto vartų ir panašiai“, – TV3 žinioms pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.
Nors aparatas varomas elektra, pagrindinis jo kuras – vandenilis. O jis ir leidžia dronui taip ilgai dirbti po vandeniu.
„Tai reiškia, kad mes galime vykdyti jūros dugno tyrinėjimus žymiai pigiau, tai yra ekonomiškas sprendinys“, – teigė Birmingemo universiteto mokslininkas Mayorkinos Papaelias.
Tad įsigyti droną norintys Klaipėdos uostininkai jau planuoja ir visą infrastruktūrą. Net ir vandenilio gamyklą galvoją statyti, nes jo ateityje prireiks ne tik dronui.
„Reikėjo daug dalykų sužinoti, daug dalykų padaryti. Reikėjo sužinoti, kaip gauti vandenilį, kaip jį atsivežti. Mes kol kas jo negaminame, bet po poros metų Klaipėdos uostas, yra jau šiandien projekte, kuriame pradėsime gaminti tą vandenilį“, – tikino A. Latakas.
Anot britų mokslininko, vandenilis yra ateities degalai. Jis prognozuoja, jog ateityje vandenilis iš rinkos ims stumti net elektrą. Ką jau bekalbėti apie dyzelinį kurą ar benziną.
„Tai bus ateities degalai. Žinoma, tai nebus vienintelis kuras, bet viena iš pagrindinių kuro rūšių bus vandenilis“, – pridėjo M. Papaelias.
Nors mokslininkai bei uostininkai pristato tik drono variklį ir kevalą, prie jo galima privirtinti įvairiausius įrenginius. Fotografavimo, tyrimo ir kitus, kurių duomenis po to mokslininkai gali analizuoti ir tirti.
„Tokiu būdu mes galime geriau suprasti, kas vyksta vandenyno gelmėse, galime žiūrėti, kaip kinta vandenyno ar jūros dugnas“, – teigė Birmingemo universiteto mokslininkas.
Pirmiausia uostininkai ir mokslininkai jį išbandys tirdami netoli Lietuvos krantų per Antrąjį pasaulinį karą nuskendusius laivus. Iki šiol tai darydavo narai, rizikuodami įsipainioti į tinklus ar susižeisti į aštrias laivų nuolaužas.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
