Nutįsusios gyvos, skiepo nuo koronaviruso laukiančių klaipėdiečių, eilės uostamiestyje tampa įprastos. Pusantros valandos vakcinos laukė prekybininkai, ne ką trumpiau tenka stovėti ir vyresniems nei 65-erių senjorams. Spaudžiama pasipiktinusių miestiečių bei pati matydama, kad niekaip nepavyksta išspręsti eilių klausimo uostamiesčio valdžia pasišovė pirkti elektoroninę sistemą.
Jau netrukus Klaipėdoje turi startuoti uostamiesčio gyventojams skirta elektroninė sistema, kurioje galės registruotis tam tikrai vakcinavimo grupei priskirti asmenys. Tad esą nebereiks trypčioti kelias valandas lauke prie vakcinavimo centų, mat kur kas daugiau sveikatos specialistų dirbs žmones skiepydami, o ne juos registruodami.
„Įranga palengvintų ir atlaisvintų daugybę mūsų žmonių, kurie dabar užimti dokumentų tvarkymuose, kas atima daug laiko, reikalauja daug žmogiškų resursų“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Nors tokią, tačiau visą Lietuvą apimančią sistemą žadėjo sukurti ir šalies valdžia, klaipėdiečiams jos pažadų klausyti atsibodo. Laikas bėga, o eilės tįsta. Dar ir masinė vakcinacija birželio pirmąją prasidėti turi. Uostamiesčio valdininkai sako, jog pažadus, kad sistema bus sukurta gauna dar nuo pirmojo karantino, tad šalies valdžia žada jau metus.
„Su ta sistema, kurios mes čia visi laukėme ir kuria visi labai tikėjome nepavyko. Ir dabar jau kalbama apie galimybę valstybinių mastu ar valstybės kalibru įsigyti tokią įrangą, kurią naudoja Vilnius ir Kaunas. Tačiau terminai yra nelengvai apibrėžti – gali būti dvi savaitės ar mėnuo, gali būti ir pusantro mėnesio. Tai mus ir veda, kad imtis iniciatyvos, kad geriau žvirblis saujoj, nei, kad ir koks patrauklus jautis, bet tolimoj lankoj“, – pasakoja V. Grubliauskas.
„Tai planavo Sveikatos apsaugos ministerija, Registrų centras rengė šią programą, tačiau paleidus bandomąją versiją per kelias valandas net užregistravus iki dviejų tūkstančių gyventojų per visą Lietuvą, programa užlūžo“, – teigia Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė.
Tiesa, kiek klaipėdiečiams tokia iniciatyva kainuos – dar neaišku. O skiepo atėję uostamiesčio gyventojai turi savo nuomonę. Nors dauguma sutinka, kad išankstinės registracijos sistema sumažins chaosą, tačiau žmonės baiminasi, kad miestiečiams plūstelėjus ja registruotis, sistema tiesiog nulūš:
„Žinot, jei elektroninė sistema, tai aš labai abejoju. Nes dabar labai sudėtinga. O ypač, kai visi pradėtų skiepytis ar bent jau teirautis, tai labai sudėtinga yra. O žinot, ne visi dar moka ta sistema naudotis, kad ir 50-imt žmogui.“
„Manau, kad tai labai gerai būtų. Nes žmonės nesusibūriuos ir kiekvienas savo laiką turės.“
„Jaunesniems tai gal ir taip, bet vyresni tai vis teik eilėse stovės, patys neužsiregistruos.“
Tiesa, tokia registracijos sistema veikia net tik daugumoje Europos Sąjungos šalių, o ir Vilniuje bei Kaune. Sostinės mero tikinimu ji labai pasiteisino. Ir ypač būtent senjorų tarpe.
„Mes ją labiausiai pritaikome, nes ji atverta patiems registruotis žmonėms, tas labai pasiteisino. Nes iš pensininkų 99 procentai žmonių ateina laiku“, – kalbėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Siūloma neskubėti ir palaukti bendros sistemos
O mažesnių Lietuvos savivaldybių vadovai vis tik siūlo didiesiems miestams neskubėti ir palaukti bendros registracijos sistemos visos Lietuvos mastu. Žinoma, dėl nedidelio gyventojų skaičiaus ir srautus mažesnės savivaldybėms suvaldyti sekasi kur kas geriau.
„Pribrendo tokia bendra kažkokia elektroninė sistema. Kuri vėliau, kaip žmogaus registracija gyvenamoji ir tau sukakus 16 metų gauni pasą, taip ir čia. Turėtų būti bendras dokumentas, nemanau, kad mes dabar turėtume prieit kiekviena savivaldybė prie savo paso, savo registracijų“, – sako Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
Vis tik premjerė Ingrida Šimonytė palaiko didžiųjų šalies miestų sprendimą. Esą ir visoje Lietuvoje skiepams žmonės ateityje bus registruojami naudojantis būtent tokia pačia sistema, kokias jau naudoja Vilnius ir Kaunas bei ruošiasi įdiegti Klaipėda.
„Vyriausybė, kaip žinia, yra svarsčiusi, kokia registravimo sistema būtų optimali ir priėmė sprendimą naudoti tą pačią sistemą, kurią dabar naudoja Kauno miestas, ar Vilniaus miestas, kaip nacionalinį sprendimą. Dėl to dabar yra rengiami teisiniai sprendimai ir kiti sprendimai, kurie yra reikalingi esamai sutarčiai praplėsti ir visos savivaldybės yra informuotos, kad tai yra sprendimas kuris bus nacionaliniu mastu įtvirtintas“, – pasakoja Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Klaipėda žengia ir dar vieną žingsnį priekį. Jau aiškėja vietos, kur bus vykdoma birželio pirmąją prasidėsianti masinė vakcinacija. Sveikatos specialistai renkasi tarp „Švyturio“ arenos ir LCC koledžo. Dabar uostamiestyje pirmąją vakcinų doze jau paskiepyti 24 tūkstančiai gyventojų, kurie sudaro 16 procentų klaipėdiečių. Antrąja – 11 su puse tūkstančio, tai yra beveik 8 procentai gyventojų.
