Vadinamasis gyvūnų sučipavimas padėtų spręsti prieglaudų problemą, kur bešeimininkiams gyvūnams paprasčiausiai trūksta vietos. Prieglaudose ženklinti gyvūnai negyventų ištisus mėnesius, o tik pabūtų, kol jų atvyktų pasiimti šeimininkai.
Panevėžio rajone gyvenanti Elena džiaugiasi savo keturkojo draugija. Katinas, kuri pavadino Micium, netikėtai atklydo pas ją rudenį. Tačiau tai ne vienintelis senolės augintinis. Ji turi dar vieną katiną, kuris pokalbio metu išėjo pasivaikščioti, o taip pat šunį Bartuką.
Turėdama tokią apsaugą pensininkė tikrai gali būti rami. Pamatęs pašalinius, šuo garsiai loja. Elena jau žino, kad savo keturkojus draugus pavasarį būtinai turės ženklinti.
„Čipuosim, ką darysim, jeigu reikia“, – sako Elena.
Tik sako, kad su jų nuvežimu į ženklinimo centrą gali kilti problemų.
„Nu tai va, kaip juos nuvežti? Kaip juos nuvežt ir kas nuveš? Galvojau, kad namo atvažiuos, bet jei neatvažiuos, tai nežinau, paprašysiu vaikų, vešim“, – kalba Elena.
Kitas Panevėžio rajono gyventojas – Julijonas maitina savo keturkoję numylėtinę Tuką. Tukos šeimininkas sako, kad vienas nuvežti kalytės, vadinamajam čipui, nepajėgtų.
„Būtų sunkumų, būtų, bet va labai ji nesileidžia, svetimų ypač, o aš vienas jos neužlaikysiu. Nesileidžia, užlenda ant kaklo ir nieko“, – pasakoja 85-erių Julijonas.
Pensininkas, nepaisant to, kad jam čipą kompensuotų valstybė, sako, kad nemato tame prasmės.
„Jei privers, čipuosiu, nesipriešinsiu per daug, bet šiaip nelinkęs. Man atrodo, kad čia perdėtas reikalas. Yra svarbesnių dabar dalykų, kuriuos reikia pabaigt – pandemija, žmonių, o paskui šunų imtis“, – sako Julijonas.
O vienoje Vilniaus prieglaudoje širdį virpina likimo nuskriausti ir šeimininkų apleisti miauksintys ir amsintys gyvūnėliai. Lietuvoje iš viso yra apie 550 tūkstančių šunų ir 600 tūkst. kačių. Kasmet į Lietuvos prieglaudas papuola virš 15 tūkstančių šių gyvūnų, 35 procentų jų nėra ženklinti.
„Negalime žinoti jų istorijų ir tikrai liūdna, kad gyvūnai turi likti prieglaudose savaites, mėnesius metus ir tu nežinai kokiomis aplinkybėmis atsidūrė, ar ji kažkas pavėžėjo, kuri jis gyveno“, – sako gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Katės, šunys ir šeškai privalomai turi būti paženklinti jau iki kitų metų gegužės pirmos. Anot Kymantienės, ledai pajudėję jau dabar. Gruodžio 1 d. duomenimis, šalyje jau paženklinta daugiau kaip 213 tūkst. šunų, kačių ir šeškų, tai yra beveik 65 tūkst. daugiau nei prieš metus.
„Dar turime apie 4 mėnesius, žmonės kaip ir visose srityse viską linkę palikti paskutinei dienai, tai vis tiek galvojam, kad didžioji dalis augintinių bus ženklinama po naujųjų metų, artėjant nustatytam terminui“, – teigia B. Kymantaitė.
Socialiai remtini žmonės ir gyvūnų globėjai gaus kompensacijas už savo na daugiau kaip 3 gyvūnų ženklinimą iki 15 eurų kompensaciją kiekvienam. Kreiptis dėl kompensacijų bus galima iki kitų metų gruodžio 31 dienos.
„Mes kompensaciją kalbam apie augintinius, kurie išvydo pasaulį iki įsigaliojant įstatymui, vadinasi iki šių metų gegužės 1 dienos ir kalbant jau toliau, apie įstatymo galiojimo laikotarpį, kompensacija jo nepaliečia. Tai yra žmogaus pareiga augintinį suženklinti, tas numatyta ir įstatyme“, – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
O štai Seimo narys Valius Ąžuolas sako, kad privalomas vadinamasis gyvūnų čipavimas – absurdiškas ir bereikalingas.
„Labai geras pajamų šaltinis veterinarams, kurie tuos čipus dės. Elementarus pavyzdys – kaimas daugiabutis, yra 5-6 katinai benamiai ir viena močiutė tuos katinus maitina, bet tai jos katinai, tai kas už juos atsakys, kam rašysim baudas, kas čipuos ir kas apmokės“, – sako V. Ąžuolas.
Tačiau Ąžuolo partietis mano kitaip.
„To jau seniai reikėjo, nes per 30 metų matėm, kas vyksta su gyvūnais, kaip jie nukenčia, žūsta ir panašiai. Daugelis Europos valstybių jau seniai tą atliko, mes esame vieni iš paskutiniųjų ES valstybių“, – teigia Seimo narys Robertas Šarknickas.
Kitais metais ženklinimo ir registravimo Gyvūnų augintinių registre išlaidoms kompensuoti numatyti 300 tūkst. eurų iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų. Augintinių ženklinimo ir registravimo kainos skirtingose savivaldybėse svyruoja nuo 10 iki 40 eurų. Ženklinimas atliekamos kartu su registracija.
