Medžiotojai atkerta, kad dėl visko kalta pandemija – dėl ribojimo suvaržymų jie šį sezoną sumedžiojo tik pusę leistino gyvūnų limito. Pagausėjus kanopinių žvėrių populiacijai, jų daugėja ir keliuose, dėl to žmonės patiria vis daugiau avarijų.
Ūkininkai skundžiasi, kad dėl ypač pagausėjusios kanopinių žvėrių populiacijos, neberasdami ėdesio miškuose elniai, stirnos ir briedžiai maisto ieško jų laukuose ir daro milžinišką žalą. Ūkininkai mano, kad dėl to kalti savo pareigų nevykdantys medžiotojai.
„Purškiau lauką 5 valandą vakaro išėjo 30 eilių elnių pasiganyti. Nu jie turi ėst, turi žvėreliai kažką paėsti. Didžiulė bėda ir kuo toliau, dar šernų populiacija atsigaus, tai tikrai reikia užsidaryti viską, nes nesusitvarko jie“, – sako ūkininkas Gintaras Špokauskas.
„Karvių ganyt nebegaliu, nes elektrinį piemenį nutraukia kiekvieną dieną, kiekvieną naktį. Šalia eina autostrada, gyvuliai išbėga į kelią. Dabar aš turiu gyvulius laikyti tvarte. Žiemą, vasarą. Taip ramiau. Man išbėgtų gyvuliai į autostradą, aš nežinau, turėčiau viską parduot turbūt ir neišsimokėčiau“, – pasakoja ūkininkas Alfredas Galminas.
„Buvo duotas limitas apie 110 sumedžioti elnių. Kiek aš žinau, tai apie 50 sumedžiota yra. Aišku, visi pasakys: tai pandemija neleido išmedžioti. Šitiems plotams priskaičiuota žala apie 52 tūkst. eurų, tai mums įdomu visiems, kaip čia švaistomas valstybės turtas, tokią žalą daro, kiek gali egzistuoti tokios organizacijos“, – teigia ūkininkas Juozas Staliūnas.
Ūkininkams tik belieka skėsčioti rankomis. Mat atsiginti nuo kanopinių žvėrių nepadeda nei į juos mėtomos petardos, nei tvoros, nei juos turintys sumedžioti medžiotojai. Kad tauriųjų elnių, stirnų, briedžių, danielių populiacija Lietuvoje yra padidėjusi pripažįsta ir patys medžiotojai.
Stirnų dabar daugiau kaip 2,5 karto nei prieš 20 metų, 1,5 karto daugiau nei prieš 10. Tauriųjų elnių 4 kartus daugiau negu buvo prieš 20 metų ir beveik 3 kartus daugiau nei prieš 10-mt.
Briedžių daugiau kaip 3,5 karto nei prieš 20 metų ir 3 kartus daugiau nei prieš dešimtmetį. Medžiotojai sako, šiemet per pandemiją valdžia neleido daliai medžiotojų atlikti pareigos, tad jie sumedžiojo tik pusė limito. Mat kitose savivaldybėse gyvenantys medžiotojai dėl judėjimo suvaržymų negalėjo atvykti į savo klubų ir būrelių medžioklės plotus.
„Tos kvotos vat dabar suskirstymo yra padidintos, tikrai, kiek kas prašė buvo paskirta ir pusmečio bėgyje, 8 mėnesiai gal praeis, kol bus leidžiama medžioti. Manau greitai ta populiacija bus sureguliuota ir nuostoliai bus minimalūs kaip ir anksčiau“, – kalbėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas.
„Ūkininkai verkia ir verks. Jie verks, jeigu bus 1 šernas, verks, kai bus 100 šernų. Ir verks, kai bus 2 šernai arba du elniai ir kai bus 200 elnių. Nuo to niekas nepasikeis. Bet iš kitos pusės 200 truputėlį per daug. Neturėtų šito būti. Turėtų iš tikrųjų sutarti ūkininkai su medžiotojais“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.
Kanopiniai žvėrys nuostolių pridaro ne tik ūkininkams, bet ir daro didžiulę žalą ką tik pasodintiems jauniems medžiams. Valstybinių miškų urėdijos miškininkas Laimonas Daukša apžiūrinėja stirnų ar elnių nugraužtas medžių viršūnes ir ūglius, ieško sulaužytų medžių, į kuriuos žvėrys mėgsta pasitrinti ragais. Miškininkas sako, kad kanopinių žvėrių pažeisti medžiai nyksta, blogai auga, į juos įsimeta ligos.
„Jų gyvenimas būna sudėtingesnis, sulėtėja augimo stadija ir vadinkim gerų našių medynų iš tokių pažeistų medelių neužauginsime“, – pasakoja miškininkas Laimonas Daukša.
Dėl to ką tik pasodintas egles miškininkams tenka saugoti ir tepti suspensijomis su smėliu, individualiai tverti ąžuolus, o didesnius jaunuolynų plotus juosti tvoromis.
Padaugėjus kanopinių žvėrių populiacijai, atidesniems reikėtų būti ir vairuotojams. Šių metų pirmą ketvirtį palyginti su pernai dėl ant kelio išbėgusių žvėrių automobilius apdaužė mažiausiai 997 vairuotojai, tai yra 100 avarijų daugiau nei pernai tuo pat metu.
