Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos skyriaus vyr. specialistas Simonas Mažionis ir Lietuvos kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys.
Buvo ne viena antraštė apie tai, kad šiais metais vis daugės vidutinio greičio matuoklių. Gal galėtumėte pasakyti, kiek bus naujų greičio matuoklių, ir kada jie atsiras?
V. Grašys: Kalbame apie 50 atkarpų, kuriose bus matuojamas vidutinis greitis, jų vietas numato Lietuvos automobilių kelių direkcija. Šis plėtros etapas labiau orientuotas į didžiuosius miestus, kelius, esančius šalia didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, tas pats A2 kelias Vilnius-Panevėžys – būtent ten.
Jie yra įrenginėjami jau dabar, testuojami ir labai greitu metu pradės eiti duomenys iš jų į policijos sistemą ir bus taikoma administracinė atsakomybė už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus.
50 ruožų – 100 matuoklių. Kiek iki šiol buvo naujųjų vidutinio greičio matuoklių, kiek atsiras dabar ir ar dar yra kažkoks etapas po 2-3 metų?
V. Grašys: Prieš keletą metų buvo įrengtas 81 toks matuoklis. Jau tada, pristatant tą naujovę, per žiniasklaidos priemones kalbėjau, kad Lietuvos vairuotojams reikėtų priprasti, kad šalies keliuose yra matuojamas greitis, matavimo įrenginių plėtra yra numatyta ir turbūt pigiau, greičiau, mažiau streso kainuojantis dalykas būtų susitaikyti su Kelių eismo taisyklėmis (KET), dažniau žiūrėti į automobilio spidometrą ir važiuoti leistinu greičiu.
Kadangi ši priemonė jau išbandyta, galbūt matote, kokie rezultatai? Kiek vairuotojų pakliūna ir kokias pamatėte tendencijas, kad priemonė yra veiksminga – kad būtent tose atkarpose greičio viršijimo sumažėjo?
V. Grašys: Be abejo, mūsų duomenimis, kiek esame pasiskaičiavę, tose atkarpose, kur yra įrengti vidutinio greičio matavimo prietaisai, eismo įvykių skaičius sumažėjo apie 70 procentų. Tai yra tam tikras pokytis.
Kitas momentas turbūt yra tai, kad tam tikrą atkarpą vairuotojas pravažiavęs leistinu greičiu, ne iš karto puola viršyti greitį, tas saugus važiavimas jam pradeda patikti ir greičio viršijimas nebūna fiksuojamas ir pravažiavus tą sektorių.
Manau, kad tas poveikis yra, be abejo norėtume, kad viskas kaip galima greičiau judėtų į gerąją pusę. Mažėja žūčių Lietuvos keliuose, mažėja tam tikrų eismo įvykių, bet greitis išlieka viena pagrindinių eismo įvykių atsitikimo priežasčių, kuomet būna sužalojami ar net žūsta žmonės.
Pakalbėkime apie kitą priemonę, naujovę – greičio mažinimo sistemą (ISA). Nuo liepos įsigaliojo naujas Europos Sąjungos reglamentas. Pone Mažioni, gal galėtumėte mums papasakoti, kas čia per sistema? Viešojoje erdvėje buvo daug informacijos, kad mašina neleis tau paspausti gazo ir draus viršyti greitį. Kaip iš tiesų ten yra?
S. Mažionis: Iš esmės daug ką pasako pats sistemos pavadinimas. Jei verstume lietuviškai, tai yra „išmanioji pagalbinė greičio palaikymo sistema“. Mano manymu, esminis žodis čia yra „pagalbinė“. Tai reiškia, kad veikiant šiai sistemai, vis vien esminis sprendimų priimimas liks pačiam vairuotojui. Šita sistema, siųsdama tam tikrą grįžtamąjį ryšį, informuos, kad jis viršija greitį.
Europos Sąjungos institucijos reaguodamos į šiame regalamente paminėtą statistiką, kad netgi 90 procentų visų eismo įvykių įvyksta dėl pačių žmonių padaromų klaidų. Institucijos šią technologiją mato kaip puikią priemonę, kaip galėtų būti sumažinama būtent ši statistika.
Kalbant apie pačią sistemą, ją sudaro 3 funkcijos. Viena jų yra stebimoji funkcija – transporto priemonėje įrengtų kamerų, navigacinių daviklių ir žemėlapių pagalba bus nustatoma reglamente apibrėžiama greičio riba. Ji bus nustatoma pačios transporto priemonės pagal kelio ženklus ar žemėlapiuose įvedamų duomenų reikšmes.
Kita funkcija yra įspėjamoji, kuri siųs tam tikrą grįžtamąjį ryšį, kuomet spidometro rodomas greitis viršys transporto priemonės suvokiamą saugų greitį. Bus kelios šią funkciją lydinčios posistemės – bus siunčiamas vaizdinis įspėjimas, garsinis pakopinis, įspėjantis tam tikrų decibelų ribose, taip pat yra galimybė įrengti lytimąsias funkcijas. Tai reiškia, kad per akceleratoriaus valdiklį bus keičiama pačios akceleratoriaus paminos tamprumo jėga. Vairuotojui bus sunkiau nuspausti akceleratoriaus pėdalą.
Trečia, sukėlusi didžiausią atgarsį žiniasklaidoje – greitį ribojanti funkcija. Čia yra vienas svarbus momentas, kad ribojamąją funkciją leidžiama gamintojui pasirinkti pačiam. Jis galės rinktis ar nori informuoti įspėjamaisiais signalais, ar ir ribojamaisiais. Ribojamosios funkcijos bus varomosios galios mažinimas, sukimo momento mažinimas ar net kai kuriais atvejais, lengvosioms transporto priemonėms bus aktyvuojama darbinė stabdžių sistema.
Bet kaip ir minėjau, čia yra gamintojui palikta teisė rinktis, kuriuo keliu jis nori eiti. Privaloma yra tik minėta pirmoji funkcija – stebimoji. O toliau jau gamintojui paliekama teisė rinktis.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
