Pasauliui vis dar besivaduojant iš pandemijos gniaužtų, išties galima pasinerti į depresiją, o galvojant apie atostogas užsienyje tiesiog nuleisti nosį – juk ir vėl dalis valstybių užveria savo sienas ar griežtina saviizoliacijos taisykles. Visgi sunkus karantino laikotarpis gali įkvėpti ir rimtiems iššūkiams.
Keliautojas Aurimas Valujavičius, svajojęs šiemet įveikti 4000 kilometrų ilgio Misūrio upę Jungtinėse Valstijose, planams sugriuvus nepasidavė ir išsiruošė į kiek kitokį žygį.
Vaikinas pasiryžęs tapti pirmuoju lietuviu baidare įveikęs antrą pagal ilgį Europos upę – Dunojų. Birželio pabaigoje kelionę pietų Vokietijoje pradėjęs Aurimas užsibrėžė su 2800 kilometrų atkarpa susitvarkyti iki spalio pabaigos. Tad per keturis mėnesius. Kol kas jo kraityje beveik 500 kilometrų.
Visgi iš Vokietijos keliautojas dar neišplaukė. Anot jo, čia itin daug, per pusšimtį, štai tokių užtvankų, tad kiekvieną sykį reikia gaišti laiką ir nuleisti bei pakelti užtvankų šliuzus. Visgi 100 kilogramų sveriančia baidare Dunojų užkariauti bandančiam Aurimui tai ne vieninteliai iššūkiai.
„Daugiausia buvo pirmąją savaitę. Buvo tokių vietų, kur net nebuvo vandens upėje, tai teko baidarę kelis kilometrus ant ratukų temptis. Buvo ir daug užtvankų be šliuzų, tai turėjai ją apeiti. Infrastruktūra ne pati patogiausia. Krioklių neliko, nes pradžioje ir kriokliukų būdavo, kai su masyvia baidare sunku sausai juos praplaukti“, – sako baidarininkas Aurimas Valujavičius.
Ir krioklių dalyje atkarpų būta išties rimtų. Štai taip vaikinas per kelias akimirkas tampa šlaput šlaputėlis.
Kol kas Aurimas didžiųjų Senojo žemyno valstybių sostinių nepriplaukė. Horizonte dar laukia Viena, Budapeštas, Bratislava, Belgradas, tad kelyje pasitaiko ir itin laivybai nepritaikytų atkarpų.
„Ten nei laivybos, nei turizmo nebuvo, net kai kuriose vietose buvo neleistina irkluoti dėl žemo vandens lygio. Tai teko ir tokių nelegalių atkarpų nuplaukti dėl rekordo“, – pasakoja A. Valujavičius.
Aurimo baidarė – tarsi mini laboratorija. Čia ne tik maisto atsargos, poilsiui skirti daiktai, šviečiant saulei jis kraunasi ir visą savo techniką, mat bene kasdien po aktyvios plaukimo dienos jis montuoja nufilmuotą medžiagą ir dalijasi su savo sekėjais socialiniuose tinkluose. Ir pastarieji vaikiną palaiko ne tik šiltais žodžiais. Aurimas pasakoja, jog tautiečiai užsienyje dažnai pasidomi kurioje vietoje jis tuo metu yra ir kviečia pasisvečiuoti. Ir baidarininkas tokių pasiūlymų dažniausiai neatsisako.
„Seka, žiūri, klausia, ar nereikia privažiuoti, ar, kad aš galiu ateiti, nes prie upės gyvena. Tai Vokietijoje tikrai šiltas sutikimas iš lietuvių. Dabar kaip tik šeimą lietuvių palikau. Buvau apsistojęs dviem dienoms per laisvadienį“, – teigia A. Valujavičius.
Šalia juodojo miško Vokietijoje prasidedanti Dunojaus upė už beveik trijų tūkstančių kilometrų įteka į Juodąją jūrą. Visgi Ukrainoje Aurimo kelionė nesibaigs. Iš ten, pasak vaikino, grįžti į tėvynę bus gana sudėtinga, tad jūros pakrante jis dar kelias paras plauks link Rumunijos, kur jį pasitiks draugai.
