Tad nelikus ir „Pušyno“ pareigūnai reabilitacijos turės ieškoti kažkur kitur. Agnė Bilotaitė žada, jog nuo 2023-ųjų pareigūnai turės didesnį pasirinkimą, didės ir finansavimas, per metus reabilitacijos paslaugomis galės pasinaudoti bent 10 procentų jų. Tiesa, už savas lėšas „Pušyne“ reabilitacijos paslaugas bei nakvynę gavę, tris kartus per dieną maitinami pareigūnai už parą mokėjo kiek daugiau nei 50 eurų.
„Man parodykit nors vieną komercinį objektą, kuris yra privatus, kad pareigūnas galėtų nuvažiuoti už 56 eurus ir turėti visą paslaugų paketą. Tai artimiausiam pasidomėjom, tarkim Birštone, „Eglės“ sanatorijoje para kainuoja 126 eurai. Tai ar pareigūnai turės galimybę sumokėti 126 eurus, aš labai abejoju“, – sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Tačiau, panašu, jog ministrės sprendimu labiau nepatenkinti jos bendrapartiečiai, o ne patys pareigūnai. Jiems atstovaujančių profsąjungų vadovai teigia, jog ministrės iškeltus reikalavimus priėmė tik gavę patikinimą, kad reabilitacijai skirtus pinigus pareigūnai gaus tiesiogiai ir galės pasirinkti, kur nori atsipalaiduoti.
„Mes su tokiom sąlygom ir priimam šią reformą, pokyti šitą, kad kompensacija pareigūnui sveikatos reabilitacijai turi gauti pinigais ir pinigų kiekis turi atitikti šitą paslaugą, kurią dabar gauname. Kad jis galėtų nusipirkti paslaugas kažkurioj tai sanatorijoj, kad ir mes jūros trumpą krantą turim, kad ir Latvijoj, Lenkijoj, Bulgarijoj ar dar kur nors, kur nėra didelės kainos“, – teigia pareigūnų profsąjungų pirmininkas Saulius Džiautas.
O kol pareigūnai svajoja, kur galės ilsėtis, reabilitacijos centro „Pušynas“ administracija suka galva dėl europinių lėšų. Įstaiga yra gavusi 1 mln. eurų Europos Sąjungos paramos, kurią įsisavinti privalu per penkerius metus. Tad įstaigos vadovai baiminasi, kad šią uždarius, pinigus teks grąžinti. O kadangi reabilitacijos centro neliks, tai galimai turės padaryti valstybė iš bendro šalies biudžeto.
Turėtų „Pušyno“ bei dar 4 įstaigų atsisakyti nuo 2023 metų
Palangoje esančiame poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“ tokiomis procedūromis mėgaujasi ne tik paprasti Lietuvos gyventojai, o ir policininkai, ugniagesiai bei kiti pareigūnai. Centre tokias paslaugas pareigūnams finansuodavo Vidaus reikalų ministerija. Bent jau iki šiol. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pareiškė, kad „Pušyno“ bei dar 4 įstaigų nuo 2023-ųjų ministerija atsisako kaip neūkiškų.
„Dauguma šių įstaigų gyvena iš komercinės veiklos ir tik maža dalis šių funkcijų yra būdingos Vidaus reikalų ministerijai. Šios paslaugos yra daugiau orientuotos į plačiąją visuomenę, o ne į mūsų pareigūnų poreikius“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Maža to, esą reabilitacijos centro „Pušynas“ paslaugomis per praėjusius metus pasinaudojo vos 429 pareigūnai iš 15 000. O kitame atsisakomame objekte – mokymo centre „Dainava“ Druskininkuose – puspenkto šimto.
„Šitos mūsų žinybinės sanatorijos reabilitacijos neužtikrina reabilitacijos paslaugų prieinamumo pareigūnams. Jos yra patogios tik privilegijuotiems asmenims. Ir tai yra netoleruotina, kad mūsų pareigūnai turi laukti eilės iki 3 metų ir, kad tik labai nedidelė dalis pareigūnų gauna šitas paslaugas“, – tęsia ministrė.
Šie paskelbti pokyčiai reabilitacijos centro „Pušynas“ bendruomenę šokiravo. Esą centras per metus gali reabilitacijai priimti 3000 pareigūnų be jokių eilių, tačiau iš ministerijos gauna paramą tik keliems šimtams, tad įstaigos vadovą kaltinimai dėl per mažo reabilituojamų pareigūnų skaičiaus pribloškė.
„Kiek duoda pinigų, tiek ir reabilituojam pareigūnų. Juk ne mūsų valia, kad tų pareigūnų, kuriems priklauso reabilitacija yra trigubai daugiau. Čia yra paprasti skaičiai ir čia yra tikrai labai daug kas žaidžia su tais skaičiais, kadangi netelpa, atsiranda, aišku, tada eilės, atsiranda nepatogumai, atsiranda kažkokie tai menami dalykai, kad čia kažkokie tai išrinktieji. Aš manau, kad čia problema būtų išspręsta vienų ypu, skiriant didesnį finansavimą“, – tikina „Pušyno“ direktorius Julius Tomas Žulkus.
Tad gaudami vos dalies pareigūnų reabilitacijai skirtą finansavimą, įstaiga esą turi bandyti išsilaikyti pati. Taip reabilitacijos centro paslaugomis gali naudotis ir ne pareigūnai.
„Aišku gaila, kad 30 metų įstaiga buvo reikalinga ir staiga ji tampa nereikalinga Vidaus reikalų ministerijai. Mes pelningi. Pernai turėjom 10 tūkst., šiemet planuojam dar daugiau pelno turėti. Gal valstybiniu požiūriu kažkam dar reikalingi?“ – klausia pašnekovas.
Tačiau nepanašu. Vien „Pušyne“ be darbo liks per šimtas įstaigos darbuotojų, o visi ministerijos atsisakomi objektai bus perduoti Turto bankui, kuris juos parduos. Palangos meras, Agnės Bilotaitės bendrapartietis Šarūnas Vaitkus įsitikinęs, kad tokiu būdu „Pušyno“ pastatai bus privatizuoti ir taps viešbučiu ar daugiabučiu.
„Pardavus šitą teritoriją su pastatais, ten atsiras eiliniai butai. Verslas, deja, šiandien tokia kryptim, eina. Ir savivaldybė negalėtų nieko tokioje padėtyje padaryti, todėl, kad pagal dabartinius tiesės aktus, viešbučiai ir dabar yra verčiami butais“, – kalba jis.
„Startas duotas. Ir tikrai noriu patikinti, kad politinės valios mes turime, šitie pokyčiai tikrai yra būtini, ir mes juos esam pasiruošę įgyvendinti“, – atkerta A. Bilotaitė.
Tačiau Palangos meras su tuo visiškai nesutiko: „Ar politinė valia yra atleisti 100 darbuotojų? Ar politinė valia yra žlugdyti kurorte sanatorinį gydimą? Tai dabar mes praktiškai nieko nebetenkam. Betrūksta reabilitacinę panaikinti ir dar trūksta panaikinti „Gintaro“ vaikų sanatoriją ir mes būsim butų kurortas.“
Juolab, kad Palangoje tokių pavyzdžių jau yra. Kad ir jau parduotas buvęs kurorto policijos pastatas, apie kurio istoriją pasakoja kitas Bilotaitės bendrapartietis.
„Tai yra pavyzdys, kuomet parduodamas buvęs policijos pastatas, berods apie 400 tūkst. eurų viso labo tik ir kaip mes matom, dabar projektuojami yra butai ir ko gero už vieno kainą žmonės bus privesti tiek mokėti“, – tikino Seimo narys, konservatorius Mindaugas Skritulskas.
