Mažais apvaliais žiedais jurginai Laimos iš Kėdainių rajono patys mylimiausi. Senjorės sode jurginai vos telpa – krūmų apie pusseptinto šimto. Kiek skirtingų veislių augina, sako, tiksliai ir nesuskaičiavusi, greičiausiai bus apie tris šimtus. Ir visų pavadinimus žino.
O gėlyne akys raibsta – įspūdingi žiedai stebina spalvų gausa ir dydžiu – nuo mažutėlių iki milžiniškų graižų. Puoselėti tokį grožį kasmet nelengva, rudenį būtina iškasti, tinkamai laikyti, deja, ne visi peržiemoja…
„Reikia, kad būtų pastovi drėgmė ir šiluma, o pas mane, kai užkuriu, tai daugiau, tai mažiau. Sunku išlaikyt. Anuos metus labai pūdavo, o šiemet labai džiuvo“, – pasakoja jurginų augintoja Laima Žukauskienė.
Vietiniai moterį jurginų karaliene vadina. Senjorė juokauja, jurginų liga susirgusi prieš septynerius metus, tad jiems kasmet išleidžia šimtus eurų.
„Šiemet, jei tik ant jurginų, tai 170 eurų, tai pats mažiausias kartas. Taip būdavo 400–600 eurų, o jei dar tulpes užsisakinėjam, lelijas... Man nėra nė vienos gėlės negražios, jei aš ją turiu, jei ji žydi, man visos gražios“, – sako Laima.
Laimos gėlynu džiaugiasi ir vietinė Kėdainių rajono Tiskūnų bendruomenė, pasigrožėti atvyksta gėlių mylėtojai ir iš tolimesnių kraštų.
„Vienintelė, kuri pradėjo šitaip auginti gėles, aišku amžiaus savo daro, bet šaunuolė mūsų Laimutė, tikrai didžiuojamės, važiuoja žmonės, žiūri, domisi. Ir kiek man čia skambinėja klausinėja, ir mainais nori, ir nusipirkti nori“, – kalba Tiskūnų bendruomenės pirmininkė Vida Vansevičienė.
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijoje apie pusantro tūkstančio skirtingų jurginų veislių. Jų masinis žydėjimas privilioja gausybę lankytojų – Genoefa su Danguole fotografuoja labiausiai patikusius. Sako tokius būtinai pirks ir prie namų sodins – jurginai populiarėja.
„Kai kaime augom, mama augindavo, ir aš dabar tokių pačių rūšių randu čia, tai man čia toks jaunystės prisiminimas buvo“, – sako lankytoja Genoefa.
„Kas yra gražu, kad jie yra įvairūs, spalvingi, ryškūs, ir tokia nelepi gėlė, tai noris spalvų ir gyvybės į savo kiemą, labai mėgsta bitės, tai ir ateina į kiemą“, – kalba lankytoja Danguolė.
Botanikos sode auga ir arti šimto lietuviškų veislių, bent pusė jų išvedęs sodo kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius. O dvi botaniko veislės tikros Lietuvos ambasadorės užsienyje – jos puošia Prancūzijos gėlynus, kur auginami tik ypatingą pripažinimą pelnę jurginai.
„Yra auginamos Prancūzijos nacionalinėje jurginų kolekcijoje Paryžiuje, nes jos yra laimėję prizus tarptautiniame jurginų konkurse. Ši „Freda Kristina Pink“ yra laimėjusi antrąją publikos vietą“, – teigia VDU Botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius.
Arūnas rodo ir antrąją veislę – tai „Orija“, ji yra susižėrusi ir mažųjų prancūziukų simpatijas.
„Ji gavo antrąjį publikos prizą, reiškia patiko pačio augalo žiedai paryžiečiams. Ir kas svarbiausia, kad ta veislė gavo vaikų prizą, o jis tam konkurse yra labai svarbus. Paryžiaus mokyklos dvi savaites važiuoja ir mokiniai renka jurginus, piešia ir suskaičiuoja daugiausia balsų gavusi jurginą“, – aiškina A. Balsevičius.
Skaičiuojama, kad pasaulyje išvesta keliasdešimt tūkstančių jurginų veislių.
