Didžiulis kranas pakelia prie akmens pritvirtintą medinę skulptūrą ir obelis su po ja knygą skaitančia mergaite įkurdinama Kauno mariose, šalia įsibrenda ir muzikantas su armonika. Taip Samylų kultūros centras įamžina Kauno marių dugne likusius kaimus, kurie buvo užlieti statant Kauno hidroelektrinę.
„Kada jau planavo tą užliejimą, kad būsimų žvejų tinklų nedraskytų, kad laivybai netrukdytų, kad nelaimių mažiau būtų, tai iškirsti visi sodai, užpilti šuliniai, net kapinaitės ir tos iškeltos. O muzikantas – tai kiekvienam kaime buvo muzikantas, juk jei yra duonos, reikia ir žaidimų“, – sako Samylų kultūros centro atstovė Eglė Targanskienė.
O štai krante įsitaiso senolė. Ji susimąsčiusi žvelgia į tyvuliuojančias marias. Lankytojų laukia netikėtumas – skulptūra prabyla.
Jau nuo šio šeštadienio, prisėdus šalia skulptūros ant suolelio, ir nuskenavus QR kodą – ji porins užlietų kaimų istorijas.
„Senolė Anelė ne tik prakalbės ir papasakos užlietų marių paslaptis, bet ir uždainuos. Kiekvienas atvykstantis galės prisėsti ant suolelio, paglostyti katiną, ir paklausyti visų visų pasakojimų, kas slepiasi marių dugne“, – tikina Samylų kultūros centro projektų vadovė Rimantė Adomaitytė.
Ši vietovė dar vadinama lietuviškąja Atlantida. Prieš 62-ejus metus dėl hidroelektrinės statybų vandeniu buvo užlieti 35 kaimai, iš viso apie 700 sodybų. Visiems jų gyventojams teko išsikelti, išsivaryti gyvulius ir kurti naują gyvenimą.
„Labai buvo sunku, palikt, nubėgi.. Dabar sakau, žiūrėk po mano jūrą maudosi svetimi maudosi, faina, apsipratom, bet dar būna susapnuoji, kad ten su draugais bėgioji, lakstai, mes ten visokius žaidimus žaisdavom“, – pasakoja užlieto kaimo gyventoja Angelė Samuolaitienė.
„Aš ten ganiau karves, ten gyveno mano močiutės brolis, tai apie jį ganiau, paskui mane kiti nusamdė“, – prisiminimais dalijasi Kauno rajono gyventojas Antanas Samuolaitis.
Tęsia ir A. Samuolaitienė: „Mes ir sakom, ten ne vanduo, o mūsų ašaros, ir vaikų, ir suaugusių, tėvai labai pergyveno, seneliai – jie ten gimę ir augę.“
Nuskandintų kaimų gyvenimo akimirkas dabar primena nuo praėjusių metų mariose kuriamas parkas – iš vandens išnyra šienpjoviai, bažnyčios varpinė, įvairūs gyvūnai, augalai. Visos skulptūros drožtos benzininiais pjūklais, o naujausios trys gimė prieš savaitę, jas sukūrė profesionalūs medžio drožėjai Raimondas Uždravis, Saulius Jocius ir Gintautas Tručinskas.
„Ką veikė žmonės 5–6 dešimtmety… Vaikai žaidė, sodai kažkokie augo, vaismedžiai buvo, tai norėjosi vieną nors medį padaryt, nes medį daryt yra sunkiausia, iš medžio medį sunkiausia – tai yra rastas, o tu padaryk vėl atgal – tai uždėt šakas, tai techniškai sudėtinga“, – teigia medžio drožėjas Raimondas Uždravis.
Drožėjai sako, kad šiuo unikaliu parku „Lipantys iš vandens“ žavisi užsieniečiai, būriais plūsta ir lietuviai. Ten jau puikuojasi 10 skulptūrų.
„Nematę, nėra Europoj analogų tikrai, kiek aš rodau, nematę – tai jei davė Dievas tą mintį, tai ir plėtokim“, – teigia R. Uždravis.
Pernai Samylų įlanka su išskirtinėmis skulptūromis pateko tarp lankomiausių vietovių Lietuvoje.
