Korupcijos skandale linksniuojama bendrovė „Autokausta“ turi ir daugiau neskaidrių sandorių. Apie dešimtmetį ji naudojasi šalia esančiu dviejų hektarų sklypu. Tai dalis valstybinės žemės, kuri patikėta įmonei „Kauno vandenys“, joje eksploatuojančiai valymo įrengimus. Kaip „Autokausta“ už paslaugą atsilygindavo, nežinia. Dabartinis „Kauno vandenų“ vadovas tikina šį palikimą jau radęs.
„Kitų dokumentacijų susitarimo mes neradome įmonėje, tai negalėčiau pasakyti, kaip buvo susitarta. 2020-ais peržiūrėjom viską, tokia situacija, kad ten skirta netenkino ir sudarėm sutartį sandėliavimui“, – teigia „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus.
Pasak Šulskaus, nors sklypas reikalingas „Kauno vandenų“ plėtrai, kol kas darbai jame nevyksta. Tad ir toliau leido „Autokaustai“ ten šeimininkauti, tik sudarė sutartį ir sutarė mokestį.
„Nemokamų paslaugų nebūna, tai yra įforminta ir mokami mokesčiai. Už mėnesį susitarta, labai tiksliai sumos nepasakysiu, bet apie 3 tūkstančius per mėnesį“, – tvirtina R. Šulskus.
Tačiau, kaip sako Nacionalinės žemės tarnybos atstovai, pernuomodami jai patikėtą valstybės turtą įmonė „Kauno vandenys“ pažeidė įstatymus. Tarnyba pradėjo tyrimą.
„Pagal savo kompetenciją atliekam tyrimą, nustatę tam tikrus pažeidimus. Yra valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje labai aiškiai parašyta, kad bet kokia subnuoma yra negalima“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Ruslanas Golubovas.
Ar „Autokausta“ už naudojimąsi šiuo sklypu anksčiau kažkam atsidėkodavo kyšiu, galbūt paaiškės per teisėsaugos tyrimą. Ką apie šią situaciją mano bendrovės „Autokausta“ atstovai, nežinia. TV3 Žinioms su jais susisiekti nepavyko.
Ši istorija – dar vienas epizodas iš didelio korupcijos skandalo. Sutapimas ar ne, bet Kauno savivaldybės administarcijos direktoriumi 2018 metų pabaigoje tapus Viliui Šiliauskui, „Autokaustos“ laimėjimai, projektų įvairovė ir pasirašytos darbų sutartys su Kauno savivaldybe jau kitąmet ėmė augti kaip ant mielių.
Kur tik didesnės statybos Kaune, kone visur šmėžavo tvoros su įmonės logotipais ir zujo vien „Autokaustos“ sunkvežimiai. 2019 metais bendrovė laimėjo 4 konkursus – už beveik 70 milijonų eurų – be gatvių remonto, ėmėsi Ledo arenos ir pėsčiųjų tilto į Nemuną statybų. 2020 metais jau statė 5 objektus – vėl už 70 milijonų eurų.
Brangiausi statiniai – Dariaus ir Girėno stadionas bei muziejus „Mokslo sala“. 2021 laimėtų projektų skaičius šoktelėjo net iki 8, o suma siekė apie 50 milijonų. Stambiausi projektai – lengvosios atletikos maniežas ir Vilniaus gatvės rekonstrukcija.
„Žiūrim neigiamai. Matom, kad tas siūlo kamuoliukas vejasi nuo to stiklainių skandalo. Ir matom, kad vis daugiau atsiranda tų siūlų įvairių. Tėvynės sąjungos frakcija pareikalavo Matijošaičio atsistatydinimo, tas reikalavimas galioja ir toliau“, – teigia opozicinės TS-LKD frakcijos seniūnas Paulius Lukševičius.
„Autokaustos“ sėkmės paslaptį praskleidė teisėsauga, kai jos generalinį direktorių Juozą Kriaučiūną pričiupo davus didžiausią Lietuvoje 140 tūkstančių eurų kyšį administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui. Jo namuose rado daug grynųjų, suslapstytų vokeliuose ir net stiklainiuose, matyt, kyšių būta daug. Pinigų valdininkas galimai reikalaudavęs už pagalbą laimint Kauno savivaldybės skelbtus viešųjų pirkimų konkursus.
„Už nieką, ko gero, nes visi mūsų darbai, kas buvo daroma, buvo daroma pigiau nei rinkos kaina ir, net pabaigus objektą, nuo antros vietos mūsų kaina žymiai skyrėsi“, – birželio 7-ąją tikino J. Kriaučiūnas.
Šį korupcijos skandalą nuo kovo mėnesio narplioja teisėsauga. Kol kas apie tyrimo pabaigą neskelbiama.
