Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovas sako, kad suvešėję bananai – bene geriausiai pavykęs jų eksperimentas, auginant egzotinius šiltųjų kraštų augalus. Apsauga nuo šalčio – tik durpės.
„Nereikia jų anksti gegužės mėnesį krapštyti ir laukti, kad atželtų, jie gan vėlai atželia, gali ir birželio vidury atželti, ir gaila, kad tik rugpjūčio pabaigoj – rugsėjį jie atskleidžia visą grožį ir nušąla“, – kalba kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius.
Tik vaisių lauke šie bananai nesunokins, jiems per šalta. Jie kol kas noksta oranžerijose ar namuose. O lauke augantys figmedžiai ir žiemos šalčius ištvėrė, ir jau gausybę vaisių primezgė.
„Turim visai neblogą figmedžių kolekciją, aišku, jie apšąla, bet jie atsprogsta, o tie krūmai, kurie senesni, 5–6 metų, jie pilni vaisių“, – sako A. Balsevičius.
Tik klausimas, ar teks paragauti sunokusių figų: „Vaisius užmezga labai vėlai, abejoju, ar jie sunoks – gal apatiniai, nors jie maži pakankamai.“
O įspūdingos išvaizdos milžiniškus rabarbaro lapus primenanti brazilinė gunera irgi sėkmingai peržiemoja, nors apsaugos reikia ir daugiau.
„Žiemoja tik uždengtas šiaudais, dar ir agroplėvelę dedam, ir medinę dėžę ant viršaus, kad peržiemotų, ir tie lapai užauga per vieną sezoną. Visos gyslos dygliuotos, o pats lapas šiurkštus, jaučiat, lyg per švitrinį popierių braukčiau“, – aiškina botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius.
Tiesa, ne visi bandymai buvo sėkmingi, štai kamelijos – nušalo ir beveik nunyko.
„Rizikinga tokius augalus auginti, nes bijai, ar jis iššals, ar ne, bet atradimo džiaugsmas saldus, kada jis prisitaiko ir stebina žmones“, – sako A. Balsevičius.
Iš Bulgarijos kalnų atvežtos palmės atkakliai stiebiasi aukštyn, žaliuoja granatmedžiai. Akį traukia ir vėjyje linguojantys bambukai – jų auga apie 70 veislių.
„Realiai mes nepraradom nė vieno bambuko iš tos kolekcijos, kuriuos pirkome, bet prieš pirkdami mes tikrinome atsparumą šalčiui, tai jei jie ir nušąla, rožės šiemet irgi nušalo, tai jie atsprogsta iš šakniastiebių“, – pasakoja A. Balsevičius.
Vieni gamtos mylėtojai tokiais botanikų eksperimentais žavisi, kiti sako, kad mūsų klimatui nebūdingi augalai – neįprasta puošmena:
„Man atrodo, kad ne mūsų klimato zonos augalams, ne vieta Lietuvoj, nes jie atrodo šiek tiek keistai.“
„Stebina, kad pernai atsirado bambukai ir peržiemojo, tai labai nuostabu, kad auga didbambukis.“
„Pernai vasarą buvo užaugę, per žiemą nušalo, o dabar vėl visi išaugo.“
„Klimatas keičiasi ir auga pušys, kurios Kanarų salose tik auga. Jau manęs nebestebina, matom, kad keičiasi augalai, nes pas mus eglės pradėjo nykti, nes joms per šilta.“
Ir nyksta ne tik eglės. Iš tiesų vis šiltėjantis klimatas, nors ir leidžia lengviau prisitaikyti egzotiškiems augalams, grasina mūsų arealui įprastoms rūšims.
„Jeigu tai globalinė problema, tai turėsim problemų ir didelių, ir su medžiais miškuose, ir ąžuolui bus per šilta, turėtų pasislinkti į Latvijos pusę, pas mus bukai ateis, sunku prognozuot tokius dalykus, bet šiltėjamas jaučiamas“, – tikina K. Obelevičius.
Tik sako, baimintis, kad dėl klimato pokyčių staiga išnyks daugelis mūsų kraštui būdingų augalų rūšių, neverta – tai įvyks nebent per ilgus šimtmečius.