Kas glūdi už mažų durelių – visada žadino smalsumą, bet raktų nebuvo, tad ilgus dešimtmečius nieks vidun ir nežvilgtelėjo. O šiemet minint Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos 96-ąsias gyvavimo metines, bibliotekininkai vis dėlto ryžosi atverti tarpukarinio seifo trejas mažąsias duris. Tam prireikė spynų meistro.
Tačiau tai ką išvydo viduje labai nustebino – glūdėjo tikras lobis. Vienoje ertmėje rikiavosi apie 80 senų knygų. Bibliotekininkai spėja, kad kai kurios knygos itin reti egzemplioriai – paauksuotais lapų kraštais ar įmantriai įrišti medžiu ir oda.
„Pati įdomiausia knyga, kurią matėm, ir aš manau, kad ji ir yra seniausia – tai knyga odiniais viršeliais, labai gražiai įrišta“, – sako bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Monika Straupytė.
Kiek spėjo apžiūrėti – knygos 19 amžiaus, daugiausia prancūzų kalba leista grožinė literatūra. Kas ir kada čia sudėjo senovines knygas – dabar mįslė, kurią bandys įminti bibliotekininkai ir ekspertai. Su jais bus tariamasi dėl knygų vertės, būklės ir tolimesnio likimo.
„Bus labai įdomu juos patyrinėti atidžiau, bet pirmiausia mes kreipsimės į knygų restauratorius, specialistus kad jie patartų kaip su šiomis knygom elgtis, gal joms reiks restauracijos, gal jis turi parazitų ar pelėsio, tai labai tikimės, kad galėsime jas parodyti skaitytojams jau ištraukę iš seifo“, – pasakoja M. Straupytė.
Seifas įrengtas tarpukariu, kai pastate veikė brolių Jono ir Juozo Vailokaičių ūkio bankas, kuris vėliau buvo nacionalizuotas, o sovietmečiu įkurdinta biblioteka. Seifo durelėse išvydęs gręžtas skyles spynų meistras tikino, kad jas kažkas bandė atidaryti, o gal net ir buvo atvėręs. Tik kada – nežinia. Greičiausiai prieš pastate įsikuriant bibliotekai.
„Biblioteka šiame pastate yra nuo 1960 metų ir per tą laiką mes neturime žinių, kad yra būtų buvę atidaryta. Tai čia yra tokia paslaptis, kurią nusprendėme atskleisti“, – teigia M. Straupytė.
Pagrindiniame bibliotekos pastate Laisvės alėjoje, kuris neseniai rekonstruotas, yra išlikę du seifai. Kaip spėjama, šiame saugomame storų šarvuotų durų ir grotų bankininkai laikė pinigus ir itin svarbius dokumentus.
