Kauno plaukimo mokyklos baseine Vilijampolėje vandenį skrodžia profesionalūs sportininkai plaukikai. Aukšto meistriškumo sportininkams karantino metu tokios treniruotės leidžiamos.
Kaunietė Kristina sako, kad tik šį rudenį baseiną pradėjęs lankyti sūnus taip normaliai paplaukioti ir nespėjo – prasidėjo karantinas. Realios plaukimo pamokos nevyksta, bet keliolikos eurų sąskaitos už jas vis tiek atkeliauja.
„Kuomet buvo uždrausti būreliai, mums lapeliai eidavo toliau ir mes tvarkingai mokėjom iki paskutinių mėnesių, kol aš susimąsčiau, kodėl aš moku ir už ką moku, jeigu nieko nevyksta“, – sako kaunietė Kristina Turskytė.
Pastovių nuotolinių užsiėmimų su vaikais treneris esą nerengė. O ir realiai plaukti vonia juk netinkama, tad visa kita tebūtų treniruočių imitavimas. Tad moteris stebisi, už ką kas mėnesį ji moka.
„Mes vieną kartą esam iš trenerio gavę pratimukus elektroniniu būdu, kuriuos reikia daryti namuose, bet taip tos treniruotės nevyksta. Mes neplaukiam, pagal karantino taisykles plaukti negalim, o pinigėlius mokam“, – pasakoja K. Turskytė.
Pabandžiusi aiškintis ji esą išgirdo du pasiūlymus.
„Skambinausi į baseiną klausiau, jie man pasakė, kad neturi galimybės sustabdyti mokėjimo: arba reikia pažymos, kad sergate, arba braukiatės iš sąrašų ir nebedalyvaujate toje veikloje“, – teigia K. Turskytė.
Kristina sako, kad kiti tėvai net svarstė nutraukti sutartį su mokykla, tačiau ji nenori, nes ir taip ilgai laukė, kol pateks.
Tačiau situacija susidomėjus TV3 Žinių žurnalistams, Kauno plaukimo mokyklos vadovas sako, matyt, įvyko nesusipratimas. Esą pusė plaukimo trenerių prastovose, tad jokios treniruotės nevyksta. O kitiems tėvams suskubo siųsti pranešimus, kad šie dėl karantino gali prašyti netaikyti mokesčio, jei nelanko nuotolinių užsiėmimų. Sugrįžti galės, kai baseinai vėl dirbs įprastu ritmu.
„Užpildyti prašymą, kad karantino metu mes nelankysim treniruočių ir turim tvarką, jei daugiau kaip 20 dienų per mėnesį – atleidžiam 100 proc. ir taip daro dauguma tėvelių, bet gali būti, kad tie skundai ateina dėl trenerio nenorėjimo pasakyti“, – kalbėjo plaukimo mokyklos direktorius Saulius Binevičius.
Lankymą jau sustabdė apie pustrečio šimto sportininkų, daugiausia jauniausi. Ir prašymų tik daugėja – mat plaukimo iškeisti vien į nuotolinę mankštą prie kompiuterio – tėvai nesutinka.
„Prie kompiuterio vaikai tikrai praleidžia daug laiko mokyklose ir panašiai, ir akys, ir kiti atėję į baseiną 7-8 metų vaikai, jie nori lankyti baseiną, o ne mankštintis. Tėveliai pirmą mėnesį kaip donorai sumokėjo: „ačiū, kad vedat, sportą palaikom.“ Kitą mėnesį mato, kad tie vaikučiai neina prie kompiuterio – pradėjo rašyti prašymus“, – sako S. Binevičius.
Pasak Kauno savivaldybės atstovų, plaukimas yra specifinė neformaliojo ugdymo sritis, tad ir kuriozų pasitaiko ir pavasarį, ir dabar. O su kitomis veiklomis – daile, muzika, šokiais ar kitomis sporto šakomis – nuotoliniai užsiėmimai vyksta gan sklandžiai.
„Išskyrus ankstyvąjį ugdymą ir veiklas, kurios apima keletą grupių, kaip chorinis dainavimas, orkestrai ir visa kita, aks yra sudėtinga organizuoti nekontaktiniu būdu, visos kitos veiklos puikiai perorganizuotos ir vyksta“, – teigia administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.
Specialistai ne tik turi galimybę stebėti, kaip vyksta nuotolinės veiklos, bet ir tėvų nuomonės atsiklausia.
„Nuolat atliekam tėvelių apklausas, tai tėvelių pasitenkinimas, priklausomai nuo įstaigos, labai aukštas, siekia nuo 75 iki 91 procento. Tėvai yra patenkinti neformaliu nuotoliniu vaikų ugdymu“, – kalbėjo E. Andriuškienė.
Neformalaus ugdymo įstaigas Kaune lanko apie 6800 moksleivių, per karantiną vaikų skaičius sumažėjo dešimtadaliu. Vieni laikinai nelanko ir sugrįš, kai tik įstaigos atnaujins kontaktinę veiklą, kiti visiškai jas paliko.
