Į Kauno erdves atkeliauja naujieji statiniai – spalvingi namai bešeimininkiams katinams.
Du jaunuoliai vos paneša sunkų medinį būstą ir stato jį į nurodytą vietą.
„Pastatėm katėm bendrabučius, 5 vienetai iš viso, čia galės gyventi penkios katės“, – sako Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis.
Na, o jei susiglaus meiliau, tilps ir visa dešimtis. Girčiupio seniūnijoje katinus taip globojančios kaimynės Genovaitė ir Jadvyga anksčiau pačios rentė buveines katėms, bet naujosios esą estetiškesnės, tik priedangos landoms trūksta. Naują būstą greit įvertino ir keturkojai – pirmasis čia įsikraustė senolis Rainis. Vos išgirdęs artėjančius pažįstamus balsus – jis kaip mat prisistato ir meiliai sveikinasi. Kiti dar slapstosi.
Moterys katinų namą daugiabučiu vadina, ir jį patraukė kiek atokiau nuo gatvės – taip gyvūnams jaukiau ir saugiau. Deja, vieną dieną rado jį piktavalių nuverstą žemyn – vos su kaimyne atgal pastatė.
„O va čia kaip atrodė po keturių dienų pastatymo, įsivaizduokit, jo labai didelis svoris, tai aš su šita drauge, moteriškute, pensininke kaip ir aš, kol mes jį iš čia atvilkom, tai žinokit…“, – pasakoja kačių globėja Genovaitė Beresnevičienė.
„Kaimynei reikia padėt, nes ateinam ir vėlai vakare, ir sutemus ir smagiau abiem“, – teigia kačių globėja Jadvyga Petruškevičienė.
Genovaitė džiaugdamasi rodo ir slapto geradario paliktą dar vieną skardinę ėdalo globotiniams:
„Niekaip neatrišu kas, randu visokio maisto padėta, tai man truputį parama.“
Moteris laukinukus šeria jau 13 metų, kai atsikraustė, čia esą šmirinėjo bemaž 30 perkarusių ujamų kačių, tad ji ėmėsi darbo:
„Aš užsiėmiau jų sterilizacija, kastracija ir populiacijos mažinimu, gydžiau, geriems žmonėms esu keliolika įsiūliusi, teko ir užmigdyti katinėlių, jeigu ligotų, bet dabar jų liko tik penki.“
Kaimynėms kiek pasisukiojus aplink išlenda ir mažasis Rainiukas. Kiek tolėliau ir nedrąsi Marmurinė, ir kovingasis Balvonas.
Pagrindinis tikslas, sureguliuoti bešeimininkių kačių populiaciją: jas pagauti, sterilizuoti ir paleisti atgal į buvusią teritoriją.
„Tiek namuką, kurie statomi už valstybės lėšas, tiek kates kurios yra kastruotos už valstybės lėšas ir yra ženklas, kad pakirpta ausytė kairė, yra draudžiama pagauti , išvežti naikinti, skriausti- katės yra miesto nuosavybė, į jas miestas investavo“, – kalbėjo UAB „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustautienė.
Iš viso tokių bendrabučių katinams Kaune planuojama įrengti 30 per trejus metus. Prieš kelerius metus statyti buvo maži ir nepasiteisino. O vien oficialių šėrimo vietų yra per 170, nameliai atsiras ne visur – bus stebima, kur reikia labiausiai.
„Tose vietose, kur yra šeriamos laukinės katės ir vykdoma sterilizavimo programa, kadangi gyventojai nenori kad lįstų į jų daugiabučių rūsius ir t.t. tai tiesiog pasirinktas variantas statyti namelius“, – sako Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Kauno savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi asociacija tokį namuką vylėsi pastatyti už 110 eurų. Deja, viskam brangstant kaina gerokai šoktelėjo ir teko pridėti savų lėšų, tikimasi, kad jas pavyks padengti sulaukus paramos.
„Mes tikėjomės, kad bent už savikainą tokį namelį galėsime pagaminti tačiau tiek Lietuvos tiek užsienio tiekėjai atsisakė gaminti. Tad vardan kačių mums teko gaminti už tą kainą, kokia yra – kaina išaugo iki 180 eurų“, – teigia J. Gustaitienė.
„Šiai dienai pagal viešųjų pirkimų taisykles mes kainos keisti negalime, kokia atėjo paslaugos teikėjas tokia ir turi būti“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Sostinėje namukai dygsta jau treti metai. O kainuoja apie 330 eurų.
„Tuos kur savivaldybė stato taip. Jie yra pagal gyvūnų gerovės iniciatyvos projektą, pagal tą projektą jie patys darė namukus ir jį kaip tipinį mes pasitvirtinom. Negaliu palyginti, reikia palyginti du daiktus, kuo vienas blogesnis geresnis ir kuo skiriasi kaina“, – sako Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas.
Sostinėje jų įrengta apie šimtą. Panašūs kaip Vilniuje namukai katinams statomi ir Klaipėdoje. Pasak specialistų, jei bešeimininkiais katinais nieks nesirūpintų – jų nesterilizuotų ir nekastruotų, murklių didmiesčių gatvėse daugėtų milžiniškais tempais – jei pirmais metais yra 12 kačių, nieko nedarant, po 8-erių metų jų gali prisidauginti ir iki 2 milijonų.
