Alinantys karščiai iš kojų verčia ne tik žmones bet ir gyvūnus. Negalavimai patys įvairiausi – katės vemia, šunys po patirto šilumos smūgio ima elgtis neadekvačiai. Specialistai aiškina, kad karščio smūgį gyvūnai gali gauti net ir nelaikomi po atviru dangumi – užtenka kelių karštų dienų prikaitintam bute, kad šis imtų negaluoti. Specialistai įžvelgia ir kitą bėdą – pas veterinarus daugėja katinų su įvairiausiais lūžiais, mat vėdindami butus, šeimininkai pamiršta apie tai, kad gyvūnas gali iškristi pro atvirą langą.
Veterinarijos klinikose galima pamatyti nuo karščių nukentėjusių gyvūnų. Pavyzdžiui, Irinos katytei Šanelei sulašintos mažiausiai penkios lašinės. l
Daugiabutyje gyvenanti moteris nė neabejoja, kad netrukus dešimtmetį švęsianti katė susirgo paveikta alinančių karščių.
„Pykino, viduriavo katytė. Rėkė, labai nerami buvo. Aš manau, kad tai nuo karščio", – pasakoja katytės šeimininkė.
Tokių pacientų, tiesa, dažniau šunų, o ne kačių veterinarijos gydykloje pastarosiomis savaitėmis apstu. Vos prieš kelias dienas veterinarijos gydytojams teko gelbėti šilumos smūgio ištiktą šunį, kurio gyvybė, kaip sako specialistė, kabojo ant plauko.
„Iš karto net nebuvo aišku, kad tai šilumos smūgis. Buvo pakitusi elgsena to šuns, šuo buvo pakankamai jaunas, didelis. Ir niekas negalėjo suprasti, kas atsitiko. Nes šuo elgėsi neadekvačiai. Buvo išsigandęs, net pats save susižalojo. Buvo perkandęs sau liežuvį", – kalbėjo „Rekso gydyklos“ direktorė Birutė Šalnaitė.
Pamatavus temperatūrą, termometras rodė per keturiasdešimt laipsnių. Abejonių, kad tai šilumos smūgis – neliko. Gyvūnas, kaip sako veterinarijos specialistė, buvo atvežtas iš buto. Tad tie, kas galvoja, jog bute laikomi gyvūnai saugūs – klysta. Ypač, kas laiko lėtinėmis ligomis sergančius keturkojus. Tokie gyvūnai karštį pakelia itin sunkiai.
Kita problema, pasak veterinarų, per karščius ėmė daugėti katinų patyrusių lūžius.
„Kai ateina karštos dienos, žmonėms pasidaro šilta. Jie atidaro visus balkonus ir langus, ir katinai krenta iš šeštų devintų aukštų, kaip lapai. Ir, žinoma, kad juos paskui atneša paryčiais sulaužytus, sužalotus, šoko būsenoje. Gerai, jeigu juos pavyksta išgydyti ir išsaugoti", – sakė B. Šalnaitė.
O štai gyvūnų globėjai pastebi kitą bėdą – kaitriomis dienomis pasipila skambučiai dėl netinkamai prie būdos pririšto šuns. Panašiai, kad ir šiuo atveju – vilnietės Irenos šuo būdos ir iš viso neturi.
„Darys būdą pagal jį. Gi buvo toks, o dabar jau va toks va. Negalvojom, kad jis taip ūgtelės", – teigė šuns šeimininkė Irena.
Moteris dievagojasi, kad šuns niekas neskriaudžia. Esą kai karšta – jo grandinė ilga, ir jis dienas leidžia namie. Gauna pakankamai vandens.
„Prie upės vedam pasimaudyti. Vedam pasivaikščiot", – pasakoja ji.
Lietuvos gyvūnų globos draugijos atstovė sako, kad daug skambučių gaunama dėl per karščius paliktų likimo valiai šunų – ten, kur žmonių nėra iš viso.
„Dažnai saugomos gamyklų teritorijos, kažkokių objektų teritorijos, dažniausiai būda prikalta stacionariai, prikalta ar primontuota, tam tikroje vietoje. Yra netinkamos būdos, yra net gi yra toks atvejis buvęs, kai šuo laikytas skardinėj būdoje. Ta būda buvo prikepinama iki begalybės", – teigė Lietuvos gyvūnų globos draugijos atstovė Danutė Navickienė.
Pastebėjus tokius atvejus, gyvūnų globėjai ragina skambinti viešosios tvarkos sergėtojams.
